Senbernarei Bitei reikia naujų namų


2009-12-17
Virginija Skučaitė
Senbernarei Bitei reikia naujų namų

Žaliakalnyje žinomai senbernarei Bitei, jos šeimininkui susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, ieškoma naujo šeimininko. Algimantui Bakui likimas atsiuntė dar vieną išmėginimą. Šį kartą jis turi išsikraustyti iš buto, kuriame dešimčiai metų buvo priglaudusi jo geradarė.

"Aš neprapulsiu – surasiu kokį kampą gyventi, tačiau nesu tikras, kad ten atsiras vietos ir Bitei. Ją, visai mažutę, prieš penkerius metus priėmiau laikinai prižiūrėti, tačiau ji liko pas mane gyventi. Norėčiau Bitę atiduoti tik į geras rankas – ji šito verta", – neslėpdamas susijaudinimo kalbėjo kaunietis.

Kol senbernarės šeimininkas pasakojo apie Bitę, ši išsitiesusi gulėjo priešais šiluma alsuojančią krosnį. Netrukus į virtuvę nepastebėta įėjo graži pūkuota katytė ir drąsiai įsitaisė jos papilvėje. Ši katytė – jau devintoji, kurią, mažą ir išsekusią, Bitė parsinešė dantyse ir ją užaugino, prie pūkuoto kamuoliuko neleisdama niekam prieiti.

Kaune žinomas siuvimo mašinų meistras tvirtina, kad su Bite galima drąsiai važiuoti prie vandens. Mat pastebėjusi, kad kuris nors iš besimaudančiųjų pradeda smarkiai mosuoti rankomis, puola į vandenį ir, įsikibusi dantimis į glaudes, ištempia "skęstantįjį" į krantą.

"Kartais ji panaudoja ir kitą gelbėjimo būdą – priplaukusi prie "skęstančiojo", kurį dažniausiai vaidinu aš, leidžia į ją įsikibti ir parvelka į krantą", - pasakojo keturkojo šeimininkas.

Bitė labai myli vaikus. Kartais ji puola "gelbėti" mažylio, kai suaugęs žmogus mėgina jį paimti už rankos. Visus gelbėjimo darbus ji atlieka labai švelniai, o į pakeltą balsą reaguoja labai jautriai.

Senbernerė linkusi tinginiauti, tačiau niekada neatsisako patarnauti šeimininkui: atnešti šlepetes, pirštines, mobilųjį telefoną, malkų ar išnešti kibirą šiukšlių. Ji mielai kas dieną eina su Algimantu į Žaliakalnio turgų apsipirkti nešdama dantyse pintinę su produktais.

"Bitė nieko neprašo, bet turguje į pintinę prisirenka iš ją mylinčių prekiautojų įvairių produktų, kurių nė neketinau pirkti. Kartą palikau ją pririštą prie prekybos centro – grįžęs su prekėmis jos pintinėje radau devynis litus centais. Nenoriu, kad ji elgetautų, tačiau žmonės, pamatę šunį su pintine dantyse, būtent taip supranta Bitės misiją. Aš visus centus, rastus jos pintinėje, dėjau į taupyklę – šiemet Bitė uždirbo apie 70 litų. Ketinu už tuos pinigus ką nors nupirkti vaikų namams Kalėdų proga. Norėčiau, kad Bitė pati įteiktų savo dovaną", – teigė Algimantas.

Senbernarė tokia taiki ir miela, kad jau net ir policininkai nebereikalauja, kad šeimininkas uždėtų jai antsnukį, – jį atstoja pintinė dantyse.

Bitė dar nenujaučia, kad turi apleisti namą, kurį jį ne kartą apsaugojo nuo padegėjų kėslų, kur prabėgo pusė jos gyvenimo, ištikimai tarnaujant šeimininkui ir globojant išmestus kačiukus.

Galbūt Kaune atsiras žmonių, kurie norėtų perimti iš Algimanto rankų gerumo estafetę – Bitę ir/ar jos mylimą gražų katinėlį? O gal atsirastų vietos ir visiems trims? Juk Kalėdos – stebuklų metas... Algimanto tel. 8 614 81965.