Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Tamsūs ”Šviesos akcijų sandoriai
2002-09-14
Marius JOKŪBAITIS
Valstybės kontrolė siūlo įvertinti Kultūros ministerijos veiksmus prižiūrint savo turtą
Valstybei praradus įtaką Kauno vadovėlių leidykloje “Šviesa”, specialiosios tarnybos bandė išsiaiškinti, kodėl taip nutiko. Valstybės kontrolei atlikus auditą, surinkta medžiaga pateko ant Generalinės prokuratūros, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų stalų. Dokumentai perduoti ir Seimo Antikorupcijos komisijai.
Prarado įtaką
Specialiųjų tarnybų dėmesį vadovėlius leidžianti leidykla patraukė po to, kai valstybei priklausančių akcijų dalis šioje bendrovėje sumažėjo nuo 54,6 iki 25,63 proc. Tai reiškia, kad valstybė, konkrečiau pagrindinė akcininkė Kultūros ministerija, prarado įtaką pelningoje leidykloje, kurios produkcija gula ant mokinių stalų.
Minėtas akcijas įsigijo privati leidykla “Alma littera”, vadovėlių leidybos srityje nuožmiai konkuruojanti su “Šviesa”. Paaiškėjus šiam faktui, prasidėjo kaltųjų paieškos, auditai, tačiau jau po sandorio.
Tyrimo karuselę užsukusios specialiosios tarnybos kol kas tik konstatuoja faktus bei reikalauja pasiaiškinti, kaip valstybė galėjo prarasti tokį akcijų skaičių. Specialiųjų tarnybų dėmesys pirmiausiai nukrypo į Kultūros ministeriją - buvusią pagrindinę “Šviesos” akcininkę.
Negynė interesų
Valstybės kontrolės išvadose nedviprasmiškai pažymima, kad Kultūros ministerija “nesiėmė veikmingų priemonių valstybės turtinių interesų gynimui”. Valstybės kontrolierius Jonas Liaučius siūlo įvertinti Kultūros ministerijos veiksmus.
Privačiai leidyklai “Alma littera” vadovauja Arvydas Andrijauskas. Jis yra ir “Šviesos” valdybos pirmininkas. Minėta privati leidykla leidžia vadovėlius mokykloms, pažintinę, vaikų ir paauglių literatūrą, žodynus. Panašia leidyba verčiasi ir “Šviesa”, tad akcijų įsigijimas - nuostabą keliantis reiškinys. Tačiau specialiosioms tarnyboms rūpi išsiaiškinti, kieno dėka sumažėjo “Šviesoje” valstybei priklausančių akcijų dalis.
Kultūros ministrė Roma Dovydėnienė konstatavo, kad Vertybinių popierių komisijai iš anksto buvo žinoma apie neigiamas šių akcijų praradimo pasekmes valstybei. Tačiau ji tvirtino, jog komisija ministerijos neinformavusi. Beje, apie akcininkų susirinkimus, kuriuose buvo nuspręsta parduoti akcijas, skelbta “Kauno dienoje”. Tačiau Valstybės kontrolei taip ir liko neaišku, kodėl akcijų turėtoja Kultūros ministerija nesugebėjo tai sužinoti. Juo labiau kad dienraštį “Kauno diena” ministerija bent jau tuo metu prenumeravo.
Vertybinių popierių komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys pripažino, kad po akcijų praradimo ministerijai “gali susiklostyti ekonomiškai nenaudinga situacija”, tačiau tikina padaręs viską, ką galėjęs. V.Poderys Valstybės kontrolei prisiekinėja, kad buvo skambinta Kultūros ministerijai ir pranešta susiklosčiusi situacija.
Siūlo naikinti sprendimą
Tai, kad visi žvilgsniai krypsta į nesugebėjusią ar nenorėjusią išsaugoti savo turtą Kultūros ministeriją, pripažįsta ir specialiosios tarnybos. Juo labiau kad Vertybinių popierių komisijos pirmininkas pabrėžė, jog Kultūros ministerija valstybės turto gynimui turėjo daugiau kaip tris mėnesius. “Tai, jog per tokį ilgą laikotarpį nebuvo imtasi jokių veiksmų, tik patvirtina faktą, jog patys valstybės atstovai buvo įsitikinę AB “Šviesa” veiksmų teisėtumu”, - prieina išvadą V.Poderys.
Kultūros ministerijos sekretorius Rolandas Kvietkauskas “Kauno dienai” teigė, jog visos akcijos yra perduotos Valstybės turto fondui. “Mums nėra būtinybės turėti leidyklų akcijų”, - komentavo sekretorius, leidęs suprasti, kad pernykštės istorijos ministerijai jau nėra aktualios. Tačiau jis teigė, jog tuo metu, kai “Šviesa” nusprendė išleisti naują akcijų emisiją, “piktnaudžiavimo galimybių tarp akcininkų buvo”.
Vyriausybė raginama imtis priemonių panaikinti “Šviesos” akcininkų sprendimą, sumažinusį valstybės įtaką leidykloje. Tačiau kai kurie kalbinti ekspertai abejojo, kad sandoris bus atšauktas, o akcijos bus grąžintos valstybei. Tam reikėtų atšaukti susirinkimo nutarimus per teismą, ir paprastai tokių bylų nagrinėjimas trunka ne vienerius metus. Specialistų teigimu, sunku tikėtis, kad ministerija ryšis ilgai trunkančiam teisminiam karui. Juo labiau kad ne už kalnų gali būti ta diena, kai valstybė bandys parduoti likusias “Šviesos” akcijas. Akcijų likučių atsikratymas aukciono būdu vyksta jau senokai.
“Jei panašūs dalykai atsitiktų privačiame versle, tokie vadovai kaipmat lėktų iš darbo”, - “Kauno dienai” tvirtino finansų maklerių įmonės “Finasta” makleris Algirdas Variakojis, turėjęs omenyje “Šviesos” leidyklos vadovus. Pasak maklerio, sunku patikėti, kad Kultūros ministerija nepastebėjo, kaip tirpsta jos turtas, t.y. leidyklos akcijos. “Jie moka susitvarkyti su savo turtu, tik kyla klausimas - kieno naudai”, - sakė A.Variakojis. Jo nuomone, pareigūnai, atstovavę valstybei šioje įmonėje, turėtų prisiimti dalį atsakomybės.
Įžvelgia blogus ketinimus
Šešėlis krenta ant Kultūros ministerijos valdininkų, įgaliotų atstovauti valstybei minėtoje Kauno leidykloje. Neaišku, kaip jų darbą paveiks Valstybės kontrolės išvados imtis ryžtingų veiksmų ministerijoje, tačiau aišku, kad Vyriausybės klerkai vėl nepastebėjo, kaip slysta valstybės turtas.
“Šviesos” akcininkė Kultūros ministerija net nesiteikė deleguoti savo atstovų į Kauno bendrovės akcininkų susirinkimą, beje, dėl nežinomų priežasčių. Kultūros ministrė Roma Dovydėnienė atmeta kaltinimus, kad jos pavaldiniai nepasirūpino valstybės turto priežiūra. “Konstatuojame, jog AB “Šviesa” valdyba ir administracija sąmoningai ir kruopščiai slėpė savo ketinimus didinti įstatinį kapitalą išleidžiant papildomą akcijų emisiją”, - neslepia kaltinimų ministrė laiške valstybės kontrolės pareigūnams.
Minėjome, kad valdybos pirmininku “Šviesos” leidykloje šiuo metu dirba Arvydas Andrijauskas, užimantis “Alma littera” vadovo pareigas. Dabartinis “Šviesos” vadovas Vaidotas Gadliauskas nemano, kad Kauno leidyklos laukia susijungimas su “Alma littera”. Šiuo metu pastaroji leidykla turi kiek mažiau nei 50 proc. “Šviesos” akcijų, tačiau, įsigijus dar bent keletą, paketas būtų privačiose rankose. V.Gadliauskas sutiko, kad privatininkai gali greitai valdyti Kauno leidyklą.
Teismui neapskundė
Į valstybei priklausiusių akcijų mįslingą praradimą įpainiota ir Lietuvos vertybinių popierių komisija (LVPK). Pastaroji valstybinė institucija įregistravo akcijų emisiją. LVPK atstovai Kultūros ministerijai buvo nusiuntę laišką, kuriame tvirtino, jog “jeigu valstybė nepasirašytų šios emisijos akcijų, jos akcijų paketas šios bendrovės įstatiniame kapitale ženkliai sumažėtų, atitinkamai sumažėtų ir balsų dalis”.
Valstybės kontrolės išvadose akmenukai skrieja tiek į ministerijos, tiek į Vertybinių popierių komisijos daržą. Vieningai pripažįstama, jog Kultūros ministerija nepasinaudojo galimybe apskųsti teismui visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą. Mat išsiaiškinta, kad buvo pažeista susirinkimo sušaukimo tvarka.
Galėjo palaukti
Kultūros ministrė, praėjus dviem mėnesiams po “Šviesos” akcininkų nutarimo padidinti bendrovės kapitalą išleidžiant akcijų emisiją, visgi kreipėsi į LVPK. R.Dovydėnienė išreiškė nuomonę, jog komisija turėtų atidėti papildomai išleistų akcijų registravimą iki tada, kol ministerijos kolegijoje bus apsvarstytas šis klausimas.
Tuo tarpu komisija, kaip pažymi valstybės kontrolierius J.Liaučius, neatsižvelgė į ministrės prašymą ir įregistravo emisiją. Kitaip tariant, buvo uždegta žalia šviesa akcijų pardavimui. Valstybės kontrolė nusprendė, kad LVPK galėjo palaukti papildomos informacijos, susijusios su įregistravimu. Juo labiau kad įstatymas leidžia nustatyti papildomą 30 dienų nagrinėjimo laikotarpį.
V.Gadliauskas įsitikinęs, kad akcijų emisija, dėl kurios ir susirūpinusios specialiosios tarnybos, išėjo tik į naudą “Šviesai”. Mat gauta 1,5 mln. Lt.
