Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Rubliniai indėliai bus atkuriami toliau
2008-07-16
Jolita Skinulytė
Visi šalies gyventojai, nespėję laiku pateikti prašymų ir susigrąžinti nuvertėjusių rublinių indėlių, gali lengviau atsikvėpti. Seimas vakar nusprendė pratęsti indėlių grąžinimo terminą iki 2016-ųjų.
Atgauti turtą turi visi
Seimas įsiklausė į Prezidento Valdo Adamkaus pasiūlymą, kad rubliniai indėliai būtų pradėti grąžinti ne iškart po to, kai įsigalios įstatymas, o nuo 2009 m. sausio 1 d.
Gyventojai indėliams atgauti turėjo teikti dokumentus bei atkuriamosios sąskaitos atidarymo prašymus „Hansabankui" iki 1999 m. pabaigos.
Laiku tuo nepasirūpinusiesiems santaupos nebuvo atkurtos. Išimtys buvo padarytos tik sirgusiems ir išvykusiems į užsienį gyventojams. Tokius atvejus nagrinėjusi komisija šią išimtinę teisę suteikė vos keliems žmonėms.
Tačiau įstatymo pataisas inicijavusių Seimo narių bei Prezidento teigimu, visiems šalies gyventojams turi būti sukurtos lygios galimybės susigrąžinti savo nuosavybę, todėl indėlių atkūrimas turi būti pratęstas.
„Lygiateisiškumo principas reiškia, kad visiems asmenims be jokių terminų turi būti grąžinta jų nuosavybė", - kalbėjo Seimo narė Zita Žvikienė.
Įstatymas numato, kad tie, kurie atkuriamųjų sąskaitų nespės atsidaryti ir iki 2015-ųjų pabaigos, galės teikti prašymus specialiai Vyriausybės sudarytai komisijai.
Negrąžinta 100 mln. litų
Manoma, kad dėl įvairių priežasčių prašymų grąžinti nuvertėjusius indėlius nėra pateikę nuo 11 iki 20 tūkst. šalies gyventojų. Manoma, kad šiems asmenims reikės išmokėti apie 100 mln. litų.
„Tie 11 ar 20 tūkstančių, kuriems nebuvo atkurti indėliai, nėra pavieniai ar atsitiktiniai atvejai, o didelė žmonių grupė. Jei valstybė apsisprendė grąžinti nuvertėjusius indėlius, ji turi vykdyti savo įsipareigojimą.
100 mln. litų - ar tai tie pinigai, dėl kurių gali būti pažeidžiamos žmonių konstitucinės teisės?" - oponentams, siūliusiems rublinių indėlių atkūrimo nepratęsti, kalbėjo Darbo partijos seniūnė Virginija Baltraitienė, kuri ir inicijavo įstatymo pataisas.
Abejoja galimybėmis
Liberalcentristas Raimundas Palaitis abejojo, ar pratęsus rublinių indėlių grąžinimą valstybė neįsikinkys į nesibaigiančių reikalavimų tenkinimo vežimą. „Esame vienintelė valstybė posovietiniame bloke, kuri įsipareigojo kompensuoti gyventojų praradimus dėl santvarkos pasikeitimo ir pinigų reformos. Negana to, kad tam išleidome visų mokesčių mokėtojų pinigus, bet dar ir norime tęsti iki begalybės. Juk atsiranda vis naujų pasiūlymų, pavyzdžiui, leisti grąžinti didesnes nei 6 tūkst. litų sumas ar stalčiuose gulėjusias santaupas", - kalbėjo Seimo narys.
Buvęs finansų ministras, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Jonas Lionginas tikino, kad atkurti indėlius asmenims, iki šiol nepateikusiems dokumentų, bus sudėtinga, nes „Hansabankas" neva jau yra sunaikinęs duomenis apie indėlius Taupomajame banke turėjusius žmones. Tokia informacija esą saugoma 10 metų, o vėliau turi būti naikinama.
Gali neturėti duomenų
Kad kai kurių duomenų gali neturėti, pripažįsta ir „Hansabanko" Bankinių operacijų departamento direktorė Janina Akstinienė.
„Hansabanke" yra sukaupta duomenų bazė, kuria bankas naudojasi atkurdamas gyventojų indėlius nuo 1997 m. Joje yra išsaugoti daugumos klientų duomenys, reikalingi indėliams atkurti. Vis dėlto reikia pastebėti, kad kai kuriais atvejais atkuriant santaupas gali prireikti pradinių archyvo dokumentų, o bankas jų gali neturėti", - sakė ji.
Vienam žmogui gali būti grąžinta ne didesnė nei 6 tūkst. litų suma. Iš viso nuo 1998 m. valstybė yra išmokėjusi apie 4 mlrd. litų už nuvertėjusius rublinius indėlius. Tie, kurie nespės susigrąžinti indėlių iki 2015-ųjų pabaigos, galės kreiptis ir vėliau.
