Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Popieriaus fabrikas naikinamas kartu su skolomis
2005-06-06
Lina NAVICKAITĖ
Viena seniausių Kauno įmonių po Rusijos krizės nebeatsitiesė
Šią savaitę Kauno popieriaus fabriko istorijoje bus padėtas galutinis taškas. Po kelių dienų teismas turėtų paskelbti bankrutavusios įmonės pabaigą - to prašo bendrovės kreditoriai, kurie taip ir neatgavo milijoninių skolų.
Turtas buvo išparduotas
Oficialios Popieriaus fabriko bankroto procedūros jau yra baigtos. Teismui belieka priimti formalų sprendimą ir paskelbti šios įmonės pabaigą. Tai turėtų būti padaryta artimiausiu metu.
Daugiausia iš 13,4 mln. litų skolų liko nesumokėta Mokesčių inspekcijai bei “Sodrai”. Šioms valstybinėms institucijoms bankroto procedūros metu buvo pervesta tik po 100 tūkst. litų. Visi įsiskolinimai padengti tik įmonės darbuotojams, kuriems prieš kelerius metus fabrikas buvo nesumokėjęs atlyginimų net už 2 mln. litų. Dalis šių lėšų buvo gauta iš Garantinio fondo bei pardavus įmonės turtą.
2002 metų viduryje Kauno popieriaus fabrikui iškėlus bankroto bylą, jo turto buvo priskaičiuota daugiau kaip už 22 mln. litų. Tačiau išparduodant turtą iš varžytinių, gauta kelis kartus mažiau lėšų. Pastatai R.Kalantos gatvėje buvo parduoti už 2,2 mln. litų, o už gamybos atsargas, kurių buvo sukauptas itin nemažas kiekis, gauta 420 tūkst. litų. Dar keliasdešimt tūkstančių litų pavyko gauti pardavus kitą turtą bei susigrąžinus skolas iš skolininkų.
Paskutiniame teismo posėdyje bankroto administratoriaus atstovė informavo, jog Popieriaus fabrikas jau seniai nebevykdo savo veiklos ir nėra jokių galimybių jį atgaivinti. Susirinkę kreditoriai nutarė nurašyti kai kurias nesusigrąžintas skolas bei įgaliojo administratorių kreiptis į teismą dėl bankrutavusios įmonės veiklos pabaigos.
Kaltino pagrindinį akcininką
1993 metais privatizuotam fabrikui niekas krizės neprognozavo. Iki 1998-ųjų įmonė, nors ir neskubėjusi modernizuoti gamybos, dirbo pelningai. Didžioji dalis pagamintos produkcijos keliavo į Rusiją, Ukrainą, kitas NVS šalis, Izraelį. Dirbant visa galia fabrike per mėnesį būdavo galima pagaminti iki 12 mln. vienetų sąsiuvinių.
Sunkumai vieną seniausių Lietuvos įmonių ėmė krėsti vos prasidėjus Rusijos ekonominei krizei. Nuo 1999 metų beveik tris kartus sumažėjo gamybos apimtys, užsakymų pristigęs fabrikas buvo priverstas stabdyti gamybą. Pagrindinė bendrovės produkcija - mokykliniai sąsiuviniai - tapo nepaklausi net mūsų šalyje, nes vietinę rinką užplūdo analogiška, tačiau pigesnė produkcija iš užsienio.
Fabriką ištikusi krizė ėmė dar gilėti dėl įsiplieskusių konfliktų tarp įmonės vadovų bei darbininkų. Pastarieji, nesulaukdami atlyginimų, ėmė streikuoti. Vėliau darbuotojai, nuogąstaudami, jog pagrindinis įmonės akcininkas, verslininkas iš Izraelio, gali išparduoti įrengimus, ėmėsi saugoti fabriko turtą. Darbininkai piktinosi, jog bendrovės savininkas, žadėjęs modernizuoti gamybą ir padidinti veiklos apimtis, net nesiėmė gelbėti žlungančio fabriko. Izraelio verslininkas valdė apie 40 proc. įmonės akcijų, 31 proc. priklausė Turto fondui, likusi dalis - smulkiesiems akcininkams.
Didėjant atlyginimų negaunančių darbininkų nepasitenkinimui, gamyba buvo sustabdyta, o už didėjančius įsiskolinimus komunalinėms įmonėms fabrike buvo nutrauktas vandens bei elektros tiekimas, liko nešildytos patalpos. Didžioji dalis darbininkų buvo atleisti dar 2001-2002 metais.
Nerealizuoti planai
Bankroto procedūras pradėjusi vykdyti bendrovė išanalizavo Kauno popieriaus fabriko veiklos rezultatus ir priėjo prie išvados, jog anksčiau ar vėliau didėjantys gamybos kaštai įmonei būtų tapę nepakeliami. Fabrikas vis tiek būtų bankrutavęs trūkstant apyvartinių lėšų ne tik technologiniams įrengimams atnaujinti, bet net ir žaliavai įsigyti.
Finansinė analizė atskleidė ir daugiau fabriko žlugimo priežasčių, tarp kurių minima prasta kreditavimo politika, kai nesugebėta išieškoti pinigų už parduotą produkciją. Įmonę smaugė ir skolos, kurių per ketverius metus nuo 1998 metų buvo nurašyta net už 2 mln. litų. Be to, fabriko mokumą mažino delspinigiai - vien tik “Sodrai” 1997-2001 m. jų priskaičiuota 3,7 mln. litų.
Nuo 1999 iki 2002 kovo 1 d. Kauno popieriaus fabriko grynasis nuostolis pasiekė 16,4 mln. litų. Daugumos skolų kreditoriams taip ir nepavyko atgauti.
Per pastaruosius trejus metus, kol vyko bankroto procedūros, kelis kartus buvo skelbiama apie potencialių investitorių ketinimus atnaujinti Popieriaus fabriko gamybą.
Šiuo metu buvę Popieriaus fabriko pastatai jau turi kelis šeimininkus. Dauguma administracinių bei gamybinių patalpų nuomojama, o fabriko teritorijoje kuriasi įvairios įmonės. Kalbinti verslininkai abejoja, ar šioje vietoje dar gali būti atgaivinta popieriaus gamyba, tačiau vis daugiau kompanijų domisi galimybe įsikurti buvusio fabriko teritorijoje.
