Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Kviečia nustoti ginčytis
2008-10-03
KD inf.
Susisiekimo ministerijos ir Kauno miesto valdžios nesugebėjimas rasti kompromisą dėl Kauno viešojo logistikos centro (VLC) stebina geležinkelio "Rail Baltica" projekto koordinatorių Pavelą Teličką.
Išskirtiniame interviu "Kauno dienai" Europos Komisijos (EK) atstovas ragino šalies vadovus greičiau apsispręsti dėl Kauno viešojo logistikos centro vietos bei dėl "Rail Baltica" projekto.
– Už uždarų durų daugiau kaip valandą kalbėjotės su Kauno miesto ir rajono merais, Kauno apskrities viršininku, Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovais. Apie ką kalbėjotės?
– Pagrindinė pokalbio tema – ambicingas Kauno valdžios siekis kuo greičiau nutiesti Europinės vėžės geležinkelio "Rail Baltica" atkarpą nuo Varšuvos iki Kauno. Šis projektas svarbus ne tik Kaunui, bet ir visam Baltijos regionui. Kauno vadovai pristatė regiono potencialą, pateikė duomenų apie esamą padėtį. Iš tiesų "Rail Baltica" regiono plėtrai yra labai svarbi ir turi būti kuo greičiau nutiesta iki Kauno. Miestas turi visus privalumus: puikią geografinę padėtį, didžiulį mokslo potencialą, mokymo įstaigų bazę, oro uostą. Šis susitikimas buvo naudingas, nes išsiaiškinau Kauno valdžios ir verslo atstovų tikslus. Malonu matyti, kad šiame regione verslas ir valdžia bendradarbiauja ir turi bendrų siekių.
– Kaip vertinate užsitęsusias Susisiekimo ministerijos ir Kauno miesto valdžios diskusijas dėl tinkamiausis vietos Kauno VLC steigti?
– Tokių diskusijų atgarsiai pasiekė Europos Komisiją, matome, kas vyksta, tačiau šiuo atveju neketinu atlikti arbitro vaidmens. Nenoriu kištis į vidaus politikos reikalus. Nenoriu palaikyti kurios nors vienos pusės, nes abi – tiek Susisiekimo ministerija, tiek Kauno miesto vadovai – turi savo argumentų. Tačiau viena yra aišku ir tai turėtų suvokti visi: Kaunas turi daugybę privalumų, o vienas svarbiausių – geografinė padėtis. Kaunas yra modernus miestas, rimtas logistikos centrų traukos objektas.
Remsiu tą projektą, kuris bus ekonomiškai naudingesnis, remsiu prasmingus pakeitimus. Nėra jokios prasmės statyti logistikos centro transporto koridorių nuošalėje. Toks objektas turi atsidurti greta transporto mazgų, greta tokio miesto kaip Kaunas. Atsakingiems šalies pareigūnams galbūt praverstų pasikalbėti su potencialiais investuotojais, su investuotojais iš užsienio – jie galėtų pasakyti, kuri vieta tokiems objektams tinkamesnė, į kurią jie investuotų.
– Susisiekimo ministerija yra pareiškusi, kad pirmiausia "Rail Baltica" turėtų pasiekti Kazlų Rūdą ir Marijampolę. Tokiu atveju vargu, ar pavyktų iki 2013 m. vėžę pritempti ir iki Kauno – gali neužtekti laiko ir finansavimo. Ar Kaunas turėtų palaidoti viltis turėti Europinę vežę po penkerių metų?
– Jokiu būdu. "Rail Baltica" turi pasiekti Kauną iki 2013 m., kaip yra nusprendusi Europos Komisija. Po penkerių metų pro Kauną 120 km/h greičiu skries traukiniai. Žinoma, jei Susisiekimo ministerija ir Kauno vadovai suras sprendimą. Galiu pastebėti, kad ši Vyriausybė atliko svarbius darbus, prisidėjo, kad "Rail Baltica" projektas pajudėtų į priekį. Viskas, ko reikia, – tai yra sklandus bendradarbiavimas tarp regioninės ir nacionalinės valdžios.
– Ko iš "Rail Balticos" gali tikėtis verslo struktūros, planuojančios geležinkeliu gabenti krovinius?
– Planuojama, kad traukiniai šia trasa pajudės 2015 m. Verslo struktūros gali tikėtis gabenti krovinius greičiau. Pirmieji traukiniai važiuos 120 km/h greičiu. Tačiau tai – tik pirmasis žingsnis. Dėsime visas pastangas, kad šioje atkarpoje būtų galima išvystyti didesnį greitį. Žingsnis po žingsnio ir turėsime greitesnę liniją.
– Europos Komisija yra priėmusi sprendimą iki 2013 m. nutiesti Europinės vėžės geležinkelį iki Kauno. Tačiau dabar vietos valdžia svarsto galimybę pakreipti trasą link Kazlų Rūdos link. Ar tai yra normali praktika – iš naujo svarstyti tai, kas jau nuspręsta ir keisti Komisijos sprendimus?
– Visi mes esame žmonės, esame linkę įvertinti ir apsvarstyti sprendimus iš naujo. Europos Komisija gali pritarti trasos pakeitimams, tačiau pirmiausia reikia į ją kreiptis ir prašyti pritarimo. Jeigu regionui tokie pakeitimai būtų naudingi, neabejoju, kad jiems būtų pritarta. Taip, tokia praktika yra normali. Tikėkimės, kad dėl tokių pakeitimų projektas neišsitęs. Visi esame suinteresuoti, kad "Rail Baltica" kuo greičiau būtų nutiesta.
Į "Rail Balticą" kvies ir verslą
Vakar P.Telička dalyvavo sostinėje surengtoje konferencijoje europinio standarto geležinkelio "Rail Baltica" techniniais klausimais.
EK koordinatorius ragino projekte dalyvaujančias šalis pradėti glaudžiau dirbti su verslo atstovais: "Įmonės domisi šiuo projektu, tačiau nemažai verslininkų nežino, kaip jis vykdomas ir kiek pasistūmėjo darbai."
P.Telička akcentavo, kad svarbu šį projektą pristatyti ir Rusijai, nes dideli krovinių srautai judės ne tik iš Rytų į Vakarus, bet ir atvirkščia kryptimi.
Lietuva ketina siūlyti lenkams į lapkričio mėnesį vyksiantį Tarptautinės koordinavimo grupės susitikimą pakviesti ir suinteresuotus "Rail Baltica" statybomis investuotojus iš Vokietijos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos ir kitų šalių.
P.Telička įsitikinęs, kad Europą apimantis ekonominis sąstingis nesutrukdys plėtoti "Rail Balticos" projektą ir iki 2013-ųjų, kaip ir numatyta, europinė vėžė sujungs Varšuvą ir Taliną, o traukiniai galės važiuoti ne mažesniu kaip 120 km/val. greičiu.
"Žinau kelis investuotojus, kurie, nepaisant kilusios finansinės krizės, turi pakankamai lėšų ir domisi šiuo projektu. Tikiu, kad "Rail Baltica" padės visam Baltijos regionui tapti patrauklesniam", – optimistiškai padėtį vertino svečias.
Galutinė europinės vėžės projekto vertė turėtų siekti apie 2 mlrd. eurų. (6,9 mlrd. litų) ir sujungti Suomiją, tris Baltijos valstybes ir Lenkiją.
