Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Greitieji kreditai – lietuviams tarsi narkotikas
2011-08-30
Eglė Kapočiūtė
Sunkmetis taip ir neišmokė lietuvių atsargiau elgtis su pinigais ir nežaisti žaidimų su vartojimo kreditais, ypač greitaisiais. Ir toliau auga ne tik išduotų kreditų skaičius, bet ir sumos.
Dvigubai daugiau
Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos duomenimis, per praėjusių metų pirmą pusmetį asociacijos nariai suteikė 45 569 smulkiuosius vartojimo kreditus, o tai sudarė daugiau nei 21 mln. litų. Per šių metų tą patį laikotarpį buvo suteikti net 86 027 smulkieji vartojimo kreditai, kurių suma siekia jau daugiau nei 46 mln. litų.
Tiesa, šių metų balandžio 1 d. šiaip ne taip pasaulį išvydo Greitųjų vartojimo kreditų įstatymas, kuris neva turėtų apsaugoti vartotojus nuo šiuos kreditus teikiančių įmonių savivalės.
Tačiau, kaip pripažįsta ir patys greituosius vartojimo kreditus teikiantys verslininkai, šio įstatymo nepakanka – nesutvarkytos vartotojų duomenų bazės, pavyzdžiui, apie jau esamas skolas, tad ir toliau lieka spragų nesaugiai vartoti greituosius kreditus.
Sukčiavimo atvejų neišvengia
"Pasitaiko atvejų, kai žmogus pasinaudodamas kito asmens duomenimis paima paskolą, o ją grąžinti tenka niekuo dėtam asmeniui. Būna tokių atvejų, kai net banke žmogus atsidaro sąskaitą pateikęs padirbtus dokumentus, pasiima greitąjį kreditą ir dingsta. Jeigu bankus pavyksta apmulkinti su padirbtais dokumentais, greitųjų kreditų įmonės taip pat neišvengia sukčiavimo atvejų", – dienraščiui teigė Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LSVKA) valdybos pirmininkas Liutauras Valickas.
Ir nors pagal naująjį Greitųjų vartojamojo kredito įstatymą neturintiems pajamų arba turintiems skolų gyventojams negalima suteikti naujų kreditų, neretai be didesnio vargo jie išduodami ir tokiems asmenims.
"Creditinfo" teikia informaciją apie gyventojų skolas, bet dėl didelės kainos greituosius kreditus teikiančios įmonės nėra linkusios tokia paslauga pasinaudoti. Todėl kai kurie gyventojai ir toliau senų paskolų palūkanas dengia imdami naujus kreditus ir taip žaibiškai didina skolą ir stumia save į dar didesnę finansinę duobę.
Šitaip kaišiojant skolas, pradinis, pavyzdžiui, 700 litų kreditas per pusantrų metų ne retai virsta ir 6,4 tūkst. litų skola. Žinia, iki šiol greitųjų kreditų delspinigiai buvo skaičiuojami nuo 0,2 iki 2 proc. už kiekvieną dieną, kai vartotojas praleidžia mokėjimo terminą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad šie delspinigiai iš vartotojų reikalaujami neteisėtai. Naujasis įstatymas turėtų apsaugoti vartotojus nuo panašių atvejų, nes nustato kokio dydžio ir iki kada galima skaičiuoti delspinigius. Įmonės nuo šiol įpareigotos skaidriau teikti informaciją apie greitųjų kreditų grąžinimo sąlygas.
Kreditas padidėjo
L.Valickas teigė, kad dėl Greitųjų vartojimo kreditų įstatymo veiklą teko sustabdyti dvejoms greituosius kreditus teikiančioms įmonėms. Šiuo metu veikia 16 įmonių. Dabar gyventojai gali pasiskolinti ne mažiau nei 300 litų, o anksčiau – net ir 5 litus. Taip pat pailgėjo skolinimo terminai: anksčiau buvo galima skolintis kelioms dienoms, dabar – ne trumpiau kaip kelioms savaitėms. Esą tai labai apsunkino įmonių veiklą ir ne visos įstengė išsilaikyti.
"Įstatymo paskirtis buvo pagerinti greitųjų kreditų vartotojų situaciją ir ji pagerėjo. O tuos kreditus teikiančių įmonių galimybės sumažėjo, nes nebegali teikti ypač smulkių kreditų. Per šių metų pirmą pusmetį 13 proc. padidėjo vidutinė išduodamo vartojimo kredito suma: nuo 469 iki 541 lito. Gyventojai priversti skolintis didesnes sumas", – dėstė jis.
Be to, pasak L.Valicko, Vartotojų teisių apsaugos tarnyba dabar turės pagrindą prižiūrėti greituosius kreditus teikiančių įmonių veiklą, o vartotojas tiksliai žinos, kokias palūkanas mokės kredito teikėjui ir nesijaus apgautas dėl nežinojimo.
"Atsiradęs aiškumas padrąsino žmones imti paskolas. Išduodamų greitųjų kreditų skaičius didėja. O skolininkų smarkiai sumažėjo. Iš pradžių skaičiai buvo didžiuliai, bet dabar mažėjimas akivaizdus. Šiandien skaičiuojame, kad iš visų greitųjų kreditų vartotojų tik apie 3 proc. vėluoja grąžinti paskolas ilgiau nei 70 dienų", – sakė jis.
Negalintys susimokėti skundžia
LSVKA duomenimis, per 2010 m. pirmą pusmetį asociacijos narių klientų negrąžinti kreditai sudarė 4 proc. visų per praėjusių metų pirmą pusmetį išduotų kreditų. Šiais metais šis skaičius sumažėjo ir sudaro 3 proc. Mažėja ir skolininkų dalis: 2010 m. pirmą pusmetį skolininkai sudarė 10 proc. visų kreditus paėmusių LSVKA klientų, o šiais metais skolininkų dalis sumažėjo iki 6 proc.
Tačiau vartotojų teises ginantys atstovai teigia, kad šiemet sulaukia daugiau žmonių skundų. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) Ekonominių interesų departamento direktorius Marekas Močiulskis dienraščiui teigė, kad įsigaliojus Greitųjų vartojimo kreditų įstatymui labai sumažėjo vartotojų skundų susijusių su vartojimo kredito teisinio reguliavimo pažeidimais. Tačiau, pasak jo, bendra ekonominė padėtis šalyje lemia, kad gerokai padaugėjo vartotojų skundų susijusių su negalėjimu vykdyti savo prisiimtų finansinių įsipareigojimų. T. y. vartotojai nebegali grąžinti skolos.
"Šiuo metu nagrinėjame penkių greitųjų kreditų bendrovių sutartis dėl galimo nesąžiningų sąlygų taikymo. Taip pat pradėtas vienas tyrimas dėl didesnės nei leidžia įstatymas bendros vartojimo kredito kainos metinės normos. Įstatymas nustato, kad bendros vartojimo kredito kainos metinė norma negali viršyti 250 proc., minėtu atveju norma siekia 267 proc.", – pasakojo M.Močiulskis.
Nubaudžia retai
Konkurencijos tarnybos vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene Palmira Kvietkauskienė dienraščiui teigė, kad pagal Reklamos įstatymą už klaidinamos ir neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimą reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda nuo 1 tūkst. iki 30 tūkst. litų. Maksimali 30 tūkst. bauda prieš kelerius metus buvo skirta "Bigbankui" už klaidinamą reklamą apie jų teikiamą produktą. Tais atvejais, kai pažeidimai padaryti atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda iki 120 tūkst. litų. Ji pabrėžė, kad nuo greitųjų kreditų teikimo pradžios Konkurencijos tarnyba tyrė vos keletą atvejų.
"Šiuo metu Konkurencijos tarnyba yra gavusi pareiškimus iš kelių greituosius kreditus teikiančių įmonių dėl skleidžiamos galbūt neleidžiamos lyginamosios reklamos ir nesąžiningos konkurencijos galimo pažeidimo. Kol kas šie pareiškimai yra nagrinėjami ir tik surinkus reikalingą informaciją bus sprendžiama, ar yra pagrindo pradėti tyrimą, todėl komentuoti pareiškimų turinio kol kas negalėtume", – teigė P.Kvietkauskienė.
Statistika
VVTAT per šių metų pirmą pusmetį išnagrinėjo 117 finansinių ginčų:
41 skundas dėl vartojimo kredito,
24 skundai dėl būsto paskolų,
14 skundų dėl mokėjimo paslaugų teikimo,
38 skundai dėl kitų finansinių paslaugų.
Iš viso per 2011 m. pirmą pusmetį gauti 359 vartotojų prašymai-paklausimai dėl finansinių paslaugų.
Pernai per pirmą pusmetį išnagrinėta 100 finansinių ginčų:
34 skundai dėl vartojimo kreditų,
17 skundų dėl paskolų iki 1000 litų,
15 skundų dėl būsto paskolų,
25 skundai dėl mokėjimo paslaugų teikimo,
9 skundai dėl kitų finansinių paslaugų.
Iš viso per 2010 m. gauti 802 vartotojų prašymai-paklausimai dėl finansinių paslaugų.
