Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Geležinkelių Achilo kulnas
2003-03-08
Renaldas GABARTAS
Paskelbę apie įspūdingus praėjusių metų veiklos rezultatus, “Lietuvos geležinkelių” (LG) vadovai prisipažino biją, jog jau po poros trejų metų nesugebės ne tik aptarnauti didėjančio krovinių srauto, bet ir pervežti minimalaus vagonų skaičiaus, užtikrinančio bendrovės gyvybingumą. Trečdalis iš 306 LG eksploatuojamų šilumvežių jau šiandien yra tiek susidėvėję, kad subyrėti gali bet kurią akimirką. Tuo tarpu traukos riedmenų atnaujinimo programa gali užtrukti net trejus metus.
Geležiniai pensininkai
Lig šiol bene daugiausia dėmesio geležinkelininkų forumuose sulaukdavusi problema - apverktina plieninių kelių būklė. Dėl pastarosios priežasties krovininių traukinių vidutinis judėjimo greitis net pagrindiniuose transporto koridoriuose kai kuriose atkarpose turėdavo būti ribojamas iki 29 km/val. Pasak LG generalinio direktoriaus Jono Biržiškio, ir šiandien maždaug 185 kilometrų ruožų techninė būklė pagrindiniuose šalies geležinkeliuose yra nepatenkinama, remontas čia neatliktas laiku, po traukinių ratais guli apie 800 tūkst. supuvusių pabėgių. Tačiau jei infrastruktūros tvarkymo darbams buvo skiriama sąlyginai daug lėšų (pernai šiems dalykams atseikėta 241 mln. litų), tai traukos riedmenų parke per kelerius pastaruosius metus neatsirado nė vieno naujo lokomotyvo.
“Krovininio traukinio lokomotyvo darbinis resursas yra maždaug 12 metų, o po kapitalinio remonto jie paprastai dar tarnauja apie 10 metų. “Lietuvos geležinkeliuose” šios mašinos vidutiniškai jau dirba po 25 metus. Teoriškai jau dabar didžiąją dalį šios technikos reikėtų parduoti metalo laužo supirkėjams, nes seni rusiški lokomotyvai ne tik degina labai daug kuro, itin dažnai ir ilgai stovi depuose, bet jau nebepajėgia traukti sunkiasvorių traukinių. Dabar vis dažniau formuojami 6000 tonų traukiniai, o mūsų sudvigubinti šilumvežiai gali tempti tik 5000 tonų sveriančias vagonų virtines”, - dėstė J.Biržiškis.
“Lietuvos geležinkelių” specialistai juokavo, kad bendrovė galėtų būti baudžiama už “nehumanišką elgesį” su technika, nes pensinio amžiaus lokomotyvai verčiami dirbti sunkiau, nei galėjo būdami “jauni”. LG plėtros direktorius Albertas Šimėnas patikslino, jog iš 306 šilumvežių 56 jau dabar turėtų būti nurašyti. Kadangi pakeisti jų nėra kuo, lokomotyvai nuolat “lopomi” ir siunčiami atlikti kiek galima lengvesnių užduočių - formuoti traukinius stotyse, tampyti lengvesnius sąstatus ar pan.
“Pagal techninius normatyvus, tokio tipo, kokius naudoja LG, šilumvežiai, įveikę milijono kilometrų kelią, gali būti remontuojami ne pagal planą vieną kartą. Mūsų lokomotyvai per metus sukaria maždaug 15 mln. kilometrų kelią, taigi teoriškai dirbtuvėse turėtų pasirodyti 15 kartų. Deja, pernai tokių vizitų į depus buvo 1536. Šis skaičius pasako labai daug”, - tikino A.Šimėnas.
Ketveri metai iki kracho
LG specialistai perspėjo, jog šiais metais nepradėjus lokomotyvų parko atnaujinimo programos, bendrovę didžiulė krizė ištiktų 2007-aisiais. “Juodojo scenarijaus” atveju dėl techninio susidėvėjimo jau 2005-aisiais “Lietuvos geležinkeliuose” liks dirbti 51 šilumvežis, o dar po metų turimi “darbingi” lokomotyvai nebesugebėtų pervežti net 28 mln. tonų krovinių - kiekio, dar galinčio užtikrinti įmonės vegetavimą.
“Tokiu atveju nei krovinių kiekiai, nei kainos, nei infrastruktūros būklė būtų visiškai nesvarbi, nes mes nebeturėtume, su kuo dirbti ir iš krovinių pervežimo rinkos pasitrauktume. Būtų galima mėginti remontuoti turimus naujausius šilumvežius, tačiau pratęsti lokomotyvų darbo laiką daugeliu atvejų pavyktų tik vieneriems metams, bet nieko iš esmės neišspręstų”, - prognozavo A.Šimėnas.
LG plėtros direktorius teigė, jog bene vienintelė išeitis, artimiausiu metu pradėti radikalią traukos riedmenų parko atnaujinimo programą ir įsigyti 34 modernius lokomotyvus.
“Jie pakeistų 84 dabar dirbančius šilumvežius (iš viso krovinių pervežime dirba 97 lokomotyvai; kiti tampo keleivinius traukinius arba dirba stotyse) ir vien tik eksploatavimo sąnaudas per metus leistų sumažinti daugiau nei 30 mln. litų. Tuo pat metu krovinių pervežimo apimtys galėtų didėti, formuojamų traukinių masė siekti net 700 tonų”, - teigė A.Šimėnas.
Pasak “Lietuvos geležinkelių” vadovų, bendrovė jau dabar yra visiškai pasirengusi įgyvendinti šią programą ir netgi aptarusi finansavimo galimybes su keletu didžiausių šalies ir užsienio bankų.
“Problema yra ta, kad toks šilumvežių įsigijimo konkursas būtų didžiausias per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją. 34 nauji modernūs lokomotyvai kainuotų apie 316 mln. litų (vieno kaina svyruoja apie 90 mln. litų), o įvertinus paskolų kaštus, kontrakto suma siektų beveik 400 mln. litų. Galima tik įsivaizduoti, kokios aistros užvirs norint gauti tokį užsakymą, nes patirtis rodo, jog Lietuvoje net ir sąlyginai maži konkursai dėl keleto milijonų litų kainuojančios įrangos įsigijimo mėnesių mėnesiais ginčijami ir nagrinėjami teismuose. Greičiausiai dėl šių priežasčių mūsų bendrovės akcininkai - Susisiekimo ministerijos vadovai kol kas labai santūriai vertina prašymus leisti skelbti šį konkursą”, - pasakojo A.Šimėnas.
Penki konkurentai
LG vadovai tikino, kad delsti nebegalima dar ir todėl, kad pritaikyti šilumvežius Lietuvos poreikiams, pagaminti pilotinį modelį, išbandyti jį mūsų geležinkelyje ir, išanalizavus specifinę informaciją, pradėti serijinę likusių 33 vienetų gamybą prireiktų 18 - 22 mėnesių. Vien konkurso biurokratinės procedūros gali užtrukti beveik metus.
Klausiami, kas galėtų pretenduoti į naujųjų šilumvežių tiekėjus, J.Biržiškis sakė, kad tokio tipo techniką, atitinkančią techninius reikalavimus bei aplinkosaugos normatyvus, gamina 5 bendrovės: “Siemens”, “Bombardier”, “General Motors”, “General Electrik” ir “Alstom”.
“Rusijos gamyklos vis dar siūlo seno modelio šilumvežius, kurie buvo suprojektuoti 1967 - 1970 metais, todėl nebeatitinka techninių reikalavimų, jų eksploatacija yra žymiai brangesnė”, - tvirtino J.Biržiškis. Klausiami, kaip galima išvengti gaišaties ir ginčų tarp potencialių konkurso dalyvių, LG vadovai teigė, jog vienintelis “vaistas” yra skaidrumas.
“Būtina kuo plačiau ir aiškiau paskleisti informaciją apie kiekvieną šio konkurso etapą, pretendentų pasiūlymus, bandymų rezultatus ir t.t. Sutaupyti laiko ir nuginkluoti kritikus galima tik viešumu ir skaidrumu”, - sakė A.Šimėnas.
