Su­lū­žu­si so­fa, su­ge­dęs ša­ku­tės liz­das, nu­kri­tu­si ply­te­lė ga­li virs­ti ne tik vie­ni­šų ar la­bai užim­tų žmo­nių gal­vos skaus­mu. Smul­kūs bui­ties rū­pes­čiai ga­li tap­ti ir kles­tin­čio vers­lo idė­ja.

Smulk­me­na virs­ta tra­ge­di­ja

Kai pa­rė­ju­si iš dar­bo Kau­no pa­kraš­ty­je gy­ve­nan­ti Vi­da Sit­kie­nė ra­do ne­be­vei­kian­tį šal­dy­tu­vą ir skal­byk­lę, ku­rio­je mir­ko pu­siau iš­skalb­ta pa­ta­ly­nė, su­pra­to, kad na­muo­se nė­ra elekt­ros.

Į pagalbą pakviestas kai­my­nas pa­sa­kė, kad išė­jo iš ri­kiuo­tės kaž­ko­kia au­to­ma­ti­nių elekt­ros sau­gik­lių dė­žu­tė, įreng­ta prieš 30 me­tų. Ją rei­kė­jo pa­keis­ti.
Mo­te­ris puo­lė ieš­ko­ti meist­rų pa­gal skel­bi­mus laik­raš­ty­je, ta­čiau elekt­ri­kų šiam darbui ne­ra­do.

„Ava­ri­nė tar­ny­ba pa­sa­kė, kad gat­vės, ku­rio­je gy­ve­nu, ne­prik­lau­so jiems ap­tar­nau­ti", - pa­sa­ko­jo po­nia Vi­da. Kau­nie­tė jau bu­vo ne juo­kais iš­si­gan­du­si, ta­čiau išei­tį pa­siū­lė in­for­ma­ci­jos tar­ny­bos dar­buo­to­ja, nu­ro­džiu­si „Ma­no meist­rą". „Ir įvy­ko ste­buk­las. Ki­tą die­ną atė­jo meist­ras ir vis­ką su­tvar­kė", - pa­sa­ko­jo po­nia Vi­da.

Kau­nie­tis To­mas Niur­ka „Ma­no meist­rą" ra­do ieš­ko­da­mas spe­cia­lis­to nu­me­rio in­ter­ne­te. Mat nie­kaip ne­ga­lė­jo pa­ts su­tvar­ky­ti su­dė­tin­go elekt­ros jun­gik­lio ge­di­mo nau­ja­me bu­te.

At­vy­kęs meist­ras Ri­mas Ki­sie­lius pa­tvir­ti­no, kad to­kiam ge­di­mui pa­ša­lin­ti rei­kia ir spe­cia­lios įran­gos, ir ži­nių. R.Ki­sie­lius, tu­rin­tis te­le­vi­zi­jos ir ra­di­jo me­cha­ni­ko bei san­tech­ni­ko spe­cia­ly­bes, mo­ka ir ga­li su­tai­sy­ti ar pa­keis­ti spy­ną, pa­ša­lin­ti įvai­rius elekt­ros ins­ta­lia­ci­jos ge­di­mus, pa­ka­bin­ti švies­tu­vą, at­lik­ti dau­gy­bę ki­tų smul­kių dar­bų.

Idė­ją pa­dik­ta­vo gy­ve­ni­mas

Var­van­tis čiau­pas, kli­ban­ti kė­dė, at­šo­ku­si grind­juos­tė, ne­pa­liau­ja­mai silp­na sro­ve­le sru­ve­nan­tis iš uni­ta­zo van­duo, ne­prit­vir­tin­tas kar­ni­zas ir dau­gy­bė ki­tų ne­ma­lo­nių bui­ti­nių smulk­me­nų ne vie­nai šei­mai bu­vo sun­kiai iš­spren­džia­ma pro­ble­ma - juk ne­ga­li kiek­vie­nas mo­kė­ti vis­ką pa­tai­sy­ti ar tu­rė­ti tam lai­ko.

Spręs­ti sve­ti­mas bui­ti­nes pro­ble­mas ėmė­si vil­nie­tis Jo­nas Kli­man­ta­vi­čius, ku­riam aks­ti­nu kur­ti sa­vo vers­lą ta­po te­le­vi­zi­jos pro­jek­tas „Ver­tas mi­li­jo­no". Kai pa­ma­tė šio pro­jek­to anon­są, vy­ras dar dir­bo vie­no­je ži­no­mo­je už­sie­nio te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų kom­pa­ni­jo­je sky­riaus va­do­vu.

J.Kli­man­ta­vi­čius pri­si­pa­ži­no: su­kti gal­vos dėl vers­lo idė­jos jam ne­rei­kė­ję - ji vi­są lai­ką bu­vo ša­lia. „Pats ne kar­tą na­muo­se tu­rė­jau spręs­ti iš­ki­lu­sias smul­kias bui­ti­nes pro­ble­mas, ta­čiau tam su­gaiš­da­vau ai­bę lai­ko, nes rei­kė­jo ne tik bū­ti­nus įran­kius tu­rė­ti, bet ir ieš­ko­ti par­duo­tu­vė­se me­džia­gų. Su pa­na­šio­mis pro­ble­mo­mis su­si­dur­da­vo ir ma­no pa­žįs­ta­mi", - pa­sa­ko­jo vers­li­nin­kas.

Klien­tų kas­dien gau­sė­ja

Šian­dien „Ma­no meist­re" dir­ba to­kie uni­ver­sa­lūs spe­cia­lis­tai, ku­riems bu­vo įky­ru, pa­vyz­džiui, klo­ti kiek­vie­ną die­ną vien ply­te­les ar ta­pe­tuo­ti sie­nas. Lai­mė­ję at­ran­ką ir priim­ti į fir­mą kas­dien jie at­lie­ka vis ki­to­kius smul­kius dar­bus.

No­ri­te pa­ka­bin­ti pa­veiks­lą sa­vo kam­ba­ry­je? „Ma­no meist­ro" spe­cia­lis­tas bū­ti­nai pa­klaus, ko­kia jū­sų bu­to sie­na - nuo to pri­klau­sys, ko­kį tvir­ti­ni­mo ele­men­tą (varž­tą, kaiš­tį ar kab­liu­ką) pa­rinks meist­ras.

Kli­ba lo­vos ko­ja, at­si­kli­ja­vo ply­te­lės, at­šo­ko ta­pe­tai ar tin­kas prie lan­go? Tai - leng­vai įvei­kia­mi dar­bai auk­sa­ran­kiams meist­rams, tarp ku­rių yra ne tik bai­gu­sių pro­fe­si­nes, bet net ir aukš­tą­sias mo­kyk­las.

Meist­ro va­lan­da kai­nuo­ja 80 li­tų, ta­čiau ga­li­ma pa­kvies­ti spe­cia­lis­tą ir pus­va­lan­džiui. Be­je, yra už­sa­ko­vų, ku­rių na­muo­se meist­ras dir­ba sa­vai­tę - tiek bū­na su­si­kau­pu­sių neišsp­ręs­tų bui­ti­nių smulk­me­nų.

Daž­niau­si „Ma­no meist­ro" už­sa­ko­vai - mo­te­rys, tau­pan­čios sa­vo vy­rų lai­ką ar­ba pri­trū­ku­sios kant­ry­bės lauk­ti, ka­da jo at­si­ras. Krei­pia­si pa­gal­bos ir fir­mos.

Ap­sid­rau­dė ci­vi­li­ne at­sa­ko­my­be

Kaip ir ki­tos mo­der­nios įmo­nės, „Ma­no meist­ras" prii­ma už­sa­ky­mus ne tik te­le­fo­nu, bet ir in­ter­ne­tu. Pas­ta­ra­sis bū­das, kaip tei­gia už­sa­ko­vai, yra pa­ts pa­to­giau­sias ir efek­ty­viau­sias.

Be to, at­siun­tus in­ter­ne­tu pro­ble­mos na­muo­se nuo­trau­ką, meist­ras pa­ša­li­na ją grei­čiau, nes ži­no, ko­kių pri­reiks įran­kių, me­džia­gų ar de­ta­lių.

Už at­lik­tą dar­bą su meist­ru ga­li­ma at­si­skai­ty­ti elekt­ro­ni­ne mo­kė­ji­mo kor­te­le. Itin svar­bu tai, kad įmo­nė at­sa­ko už sa­vo at­lik­tus dar­bus, nes yra su­da­riu­si ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės drau­di­mo su­tar­tį su drau­di­mo bend­ro­ve.

Kas­dien gau­sė­jan­čios „Ma­no meist­ro" klien­tų gre­tos paa­ki­no įmo­nę rū­pin­tis pa­na­šių pa­slau­gų tei­ki­mu ki­tuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se.