Kinijos Mėnulio tyrimų zondas „Chang'e-6“ sekmadienį sėkmingai nusileido tolimojoje Žemės palydovo pusėje rinkti mėginių, pranešė valstybinė žiniasklaida.
Europos kosmoso agentūros erdvėlaivis „JUpiter ICy Moons Explorer“ (JUICE) pradėjo aštuonerius metus truksiančią kelionę po Saulės sistemą, kad išsiaiškintų, ar Jupiterio lediniuose mėnuliuose esančiuose didžiuliuose paslėptuose vandenynuose egzistuoja nežemiška gyvybė.
Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) pasiųs kosminį zondą tyrinėti asteroidų juostos, plytinčios tarp Marso ir Jupiterio orbitų, antradienį pranešė pareigūnai.
Ant Mėnulio paviršiaus sėkmingai nusileidęs Kinijos kosminis zondas trečiadienį pradėjo gręžti gruntą, tikintis pirmąkart per pastaruosius keturis dešimtmečius parsigabenti mėginių iš mūsų planetos palydovo.
Rusija kitų metų rudenį į Mėnulį ketina nusiųsti kosminį zondą. Starto data yra 2021 metų spalio 1-oji, sakė Igoris Mitrofanovas iš Rusijos mokslų akademijos kosmoso tyrimo instituto, jį cituoja agentūra „RIA Novosti“. Zondas „Luna 25“ pietinėje Žemės palydovo pusėje tyrinės grunto sandarą ir egzosferą.
Indijos kosmoso agentūros vadovas pranešė, kad Mėnulio paviršiuje pavyko aptikti kibernetinį zondą, su kuriuo buvo prarastas ryšys prie pat jo nusileidimą.
Indijos kosmoso programa šeštadienį patyrė didelę nesėkmę, praradusi ryšį su kibernetiniu zondu, likus vos kelioms akimirkoms iki planuoto jo valdomo nusileidimo ant Mėnulio paviršiaus.
Praėjusį mėnesį paleistas Indijos bepilotis erdvėlaivis antradienį įskriejo į Mėnulio orbitą, ruošdamasis nutūpti Žemės palydovo tolimojoje pusėje, kur ieškos vandens.
Europos vandenyno gelmes šildo Jupiterio potvynių energija, todėl visai įmanoma, kad ten esama bent jau mikroskopinės gyvybės. Tik panašu, kad nuleistas zondas gali įklimpti pusnyje.
Japonijos zondas, pasiųstas paimti mėginių iš asteroido, skriejančio už 300 mln. km nuo Žemės, penktadienį sėkmingai nusileido ant šio dangaus kūno, pranešė mokslininkai.