Po praėjusių metų vasarą Žagarėje praūžusios audros Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija ieško, kas už maždaug 375 tūkst. eurų dvaro parke įrengtų suolelius, sutvarkytų pėsčiųjų takus bei parko apšvietimą.
Pirmadienį Lietuvą nusiaubusi audra ypatingai nuskriaudė Žagarę. Unikalaus grožio miestelio kultūros centras organizuoja renginius, kurių metų kviečia įsigyti Žagarės regioninio parko lankytojo bilietus. Surinktos lėšos bus skirtos audros padariniams šalinti bei suniokotai infrastruktūrai atstatyti.
Žagarės regioninis parkas šiemet švenčia savo 25-mečio jubiliejų. Ketvirtis amžiaus prabėgo turiningai, tad norima pasidžiaugi atnaujintu dvaru, akį džiuginančiais želdynais, išsaugotomis retomis augalų rūšimis ir įdomiais lankytinais objektais. Šį savaitgalį, liepos 14–16 d., vyks tradicinis Žagarės vyšnių festivalis, kurio metu parko direkcija kviečia atšvęsti gražią sukaktį ir pasimėgauti siūlomomis pramogomis.
Tirpstančio ledyno paviršiumi ir jo kūne esančiais plyšiais teka tirpsmo vandenys ir formuoja jame ertmes.
Dažnai susiformuoja siauri latakai, kuriuose ir susikaupia vandens nešmenys. Tekančiame vandenyje susikloja stambesnė riedulinga, gargždinga ir žvirgždinga medžiaga. Sutirpus ledynui, buvusio latako vietoje lieka teigiama gūbriška reljefo forma. Taip susidaro ozai. Jų ilgis gali siekti keliasdešimt kilometrų, aukštis virš 50 metrų. Ozų šlaitai statūs – 15–20º.
Pati gūbrio ketera dažnai būna vingiuota, tačiau ozas išlaiko gana pastovią kryptį.
Žagarės