Kinijoje dešimtys žmonių susirgo užsikrėtę nauju Langjos virusu, taip pat užkrečiančiu kirstukus, tačiau kol kas nėra įrodymų, kad žmonės gali užsikrėsti vieni nuo kitų.
Virusai yra daugelio šiuolaikinių ligų sukėlėjai, o modernus gyvenimo būdas sudaro sąlygas itin greitam virusinių infekcijų plitimui. Dauguma virusų turi patogeninį ryšį su savo šeimininkais – jie sukelia ligas nuo lengvo peršalimo iki tokių sunkių, kaip ūminis kvėpavimo sindromas (SARS) ar net mirtinų infekcijų, sukeliamų Ebola ar Marburgo virusų. Tačiau esama ir malonių išimčių.
Paaiškėjus apie pirmąjį Lietuvoje beždžionių raupais užsikrėtusį asmenį, prabilta ne tik apie vakciną, bet ir apie pirminį apsisaugojimą nuo ligos bei pagrindinius jos simptomus. Apie tai jau galvojama ir uostamiestyje.
Beždžionių raupų plitimo tikimybė didesnėje populiacijoje yra labai maža, teigia Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ELPKC). Lietuvos sveikatos politikai tvirtina, jog neatrodo, kad ši liga keltų tokią grėsmę, kokią kėlė COVID-19 pandemija.
Šalyse, kuriose beždžionių raupai nėra endeminiai, patvirtinta jau 219 užsikrėtimo šia virusine liga atvejų, sakoma pranešime, trečiadienį vakare paskelbtame Europos Sąjungos ligų kontrolės tarnybos.
Mažiausiai šešiolikoje valstybių fiksuoti beždžionių raupai. Susirgimų atvejų skaičiuojama per 100. Apie pirmą beždžionių raupų atvejį gegužės 7 d. paskelbė Jungtinė Karalystė. Jis yra susijęs su žmogumi, neseniai grįžusiu iš Nigerijos. Beždžionių raupų virusas plinta tarp žmonių ir kitose Europos šalyse. Ar verta baimintis lietuviams, LNK pasakoja virusų tyrinėtojas Gytis Duda.