Seimui ketvirtadienį teikiami kitų metų valstybės biudžeto, taip pat „Sodros“ bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetų projektai. Jiems trečiadienį pritarė kadenciją baigiantis Ministrų kabinetas.
Opozicijoje dirbantys parlamentarai teigia, kad trečiadienį Vyriausybės patvirtintas kitų metų valstybės biudžeto projektas neatliepia skirtingų visuomenės grupių lūkesčių, o Vyriausybė padalino ekonominio augimo vaisius.
Esamos valdančiosios daugumos Seimo kadencijai artėjant link pabaigos, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad per ketverius metus pavyko priimti dalį mokestinių pakeitimų, numatytų nepriimtoje mokesčių reformoje, tačiau apgailestauja, kad jos įgyvendinti nepavyko pilna apimtimi. Visgi, anot ministrės, reformos klausimas lieka atviras naujos sudėties Vyriausybei.
Asignavimai krašto apsaugai kitąmet turėtų siekti 3,03 proc. bendrojo vidaus produkto, rodo trečiadienį paskelbtas kitų metų valstybės biudžeto projektas.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kitų metų valstybės biudžeto projekte bus išlaikomi iki šiol buvę prioritetai bei laikomasi ES numatytos fiskalinės drausmės – neperžengiamas 3 proc. deficitas. Anot jos, Lietuvai svarbu išlaikyti atsakingos šalies įvaizdį ir „nepasileisti plaukų“ prieš rinkimus.
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad daug sprendimų dėl 2025 m. valstybės biudžeto jau yra priima, dėl įsipareigojimų indeksuoti pensijas, skolos aptarnavimo išlaidų bei švietimo susitarimo. Vis tik, anot jos, būsima Vyriausybė turės galimybę taisyti esamo ministrų kabineto pateiktą projektą.
Seimui birželį priėmus vadinamąjį gynybos mokesčių paketą, rezervų krašto apsaugai valstybės ir savivaldybių biudžetuose dar yra, įsitikinęs valdančiosios Laisvės partijos vicepirmininkas Vytautas Mitalas.
Šalies vadovas Gitanas Nausėda apgailestauja, kad šios kadencijos valdančiajai daugumai nepavyko įgyvendinti mokesčių reformos. Anot jo, dėl nepriimtų sprendimų nukenčia valstybės biudžetas, taip pat tebevyrauja didelis mokestinis neteisingumas.
2023 m. beveik visos valstybės valdomos įmonės (VVĮ) dirbo pelningai, o jų pelnas siekė apie 610 mln. eurų, o indėlis į valstybės biudžetą siekė apie 231 mln. eurų praneša Valdymo koordinavimo centras (VKC). Anot institucijos, nuo 2020 m. šis indėlis išaugo 31 proc., o 2023 m. valstybės pajamos iš įmonių buvo beveik 39 mln., eurų didesnis, nei tikėtasi.