- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
2025 m. biudžetas jau nuo pirmų dienų pradeda įgyvendinti naujos Vyriausybės programos nuostatas, didesnį dėmesį skiriant šalies išorės ir vidaus saugumo situacijos gerinimui, Lietuvos keliams, mokinių neformaliajam ugdymui.
2025-–027 m. biudžete pirmiausia siekiama užtikrinti saugumo stiprinimo ir šalies gynybos reikmes. Atsižvelgiant į Vyriausybės programos nuostatą siekti ne mažesnio nei 3,5 proc. BVP gynybos finansavimo ir į realius poreikius, kuriuos padiktuos karinis patarimas, tobulinant biudžetą valstybės skolinimosi limitas buvo padidintas 800 mln. eurų. Biudžete numatyta teisė skolintis krašto apsaugos reikmėms, įskaitant karinio mobilumo ir dvigubos paskirties (civilinės-karinės) transporto infrastruktūrai, taip pat karinei infrastruktūrai, reikalingai priimančiosios šalies paramai užtikrinti ir kapitalo investicijoms į Lietuvoje kuriamą gynybos pramonę finansuoti.
Tobulinant biudžetą taip pat buvo numatytos papildomos lėšos saugumo srityje veikiančioms institucijoms, didesnes lėšas skiriant informacinėms technologijoms, darbo užmokesčiui ir kitoms reikmėms: Valstybės saugumo departamentui papildomai, lyginant su 2024 m. biudžetu, skirta 11,9 mln. eurų, Vadovybės apsaugos tarnybai – 2,9 mln. eurų Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai, Lietuvos diplomatinių atstovybių saugumui užtikrinti ir Specialiųjų tyrimų tarnybai – 1,1 mln. eurų darbuotojų atlyginimams didinti, naujoms pareigybėms įsteigti.
Teikiant Seimui patikslintą 2025–2027 m. biudžetą papildomas dėmesys buvo skirtas Lietuvos keliams, pradedant vykdyti dar ankstesnėje Vyriausybės kadencijoje parengtą žvyrkelių asfaltavimo programą ir tam numatant 20 mln. eurų. Skaičiuojama, jog už skirtą finansavimą žvyrkeliams asfaltuoti Lietuvoje 2025 m. bus galima inicijuoti apie 25–30 km ilgio atkarpų, numatytų žvyrkelių programoje, modernizavimo darbus. Iš viso 2025 m. Lietuvos keliams, įskaitant minėtus 20 mln. eurų, bus skirta 804 mln. eurų.
Atnaujintame biudžete buvo rasta galimybė ketvirtadaliu – 5 mln. eurų – padidinti valstybės biudžeto skiriamas lėšas neformaliojo ugdymo krepšeliui.
Siekiant užtikrinti visuotinį neformalųjį švietimą, padidintas finansavimas ir šiai sričiai. Atnaujintame biudžete buvo rasta galimybė ketvirtadaliu – 5 mln. eurų – padidinti valstybės biudžeto skiriamas lėšas neformaliojo ugdymo krepšeliui (šalia 20 mln. eurų, numatytų su pirminiu biudžeto projektu). Tai turėtų paskatinti savivaldybes skirti žymiai daugiau lėšų savivaldybių savarankiškai funkcijai.
Siekiant plėsti transporto lengvatų sistemą, tam 2025 m. papildomai skiriama 6,5 mln. eurų (lėšos numatytos nuo 2025 m. balandžio 1 d., kai bus priimti atitinkamų įstatymų pakeitimais). Patobulintame biudžeto projekte papildomos lėšos (3,5 mln. eurų iš minėtų 6,5 mln. eurų) skirtos visiems žmonėms, sulaukusiems pensinio amžiaus, vykstant tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais ir keleiviniais traukiniais. Pirminiame biudžeto projekte jau buvo numatytos lėšos lengvatoms vaikams, juos lydintiems asmenims ir nukentėjusiems asmenims (dalyvavusiems Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavime; atlikusiems būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, Afganistane).
Partnerio nuotr.
Šiais metais daugiau nei 800 mln. eurų skirta dirbančiųjų pajamų didinimui. Didžiausia dalis šios sumos – 394 mln. eurai – atiteks mokytojų, dėstytojų, mokslininkų ir kitų pedagoginių ir neakademinių darbuotojų atlyginimams didinti. 230 mln. eurų skirti medikų atlyginimams kelti, 113,3 mln. eurų – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ugniagesių, policijos pareigūnų, prokurorų, tyrėjų atlyginimams, taip pat kultūros įstaigų, meno darbuotojų ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams didinti. Skaičiuojama, kad, lyginant su 2024 m., 2025 m. vidutiniškai „į rankas“ gydytojų atlyginimai augs 305 eurais (10 proc.), slaugytojų – 141 euru (10 proc.), rezidentų – 144 eurais (10 proc.), kultūros ir meno darbuotojų – 83 eurais (7,6 proc.), nuo 2025 m. rugsėjo 1-osios mokytojų atlyginimas didės 142 eurų (8,2 proc.), dėstytojų atlyginimai taip pat nuo rugsėjo – 164 eurais (8,2 proc.).
2025 m. vidutiniškai „į rankas“ gydytojų atlyginimai augs 305 eurais (10 proc.), slaugytojų – 141 euru (10 proc.).
Šiais metais minimalioji mėnesinė alga (MMA) didėja 12,3 proc. nuo 924 iki 1038 eurų. Šis pakeitimas reikš papildomą 68,97 eurų pajamų augimą „į rankas“ mažiausias pajamas gaunantiems dirbantiesiems.
Parama pažeidžiamiausiems 2025 m. papildomai sulauks 487 mln. eurų finansavimo. Iš jų socialinių išmokų indeksavimui, kuris apima išmokas vaikams, individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijas, šalpos išmokas, bus skiriama 425 mln. eurų. Vienišo asmens išmoka 2025 m. didės 10,6 proc. iki 42,29 eurų (šią išmoką gauna apie 230 tūkst. žmonių). Taip pat biudžete numatyti sprendimai valstybinių pensijų bazės indeksavimui, mažų pensijų priemokoms ir nukentėjusių asmenų valstybinių pensijų didinimui, tam iš viso numatant 52 mln. eurų.
Partnerio nuotr.
Senatvės pensijos 2025 m. didės 12,7 proc., tam numačius 616 mln. eurų, kurie vidutiniškai reikš 81 euro didėjimą kas mėnesį būtinąjį stažą turintiems senjorams (pensija didėja nuo 640 eurų iki 721 eurų). Šis sprendimas palies 637 tūkst. žmonių.
2025 m. valstybės biudžete numatyta 17,98 mlrd. eurų pajamų (įskaitant ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas). Lyginant su 2024 m. pajamos auga 5,9 proc. arba 1 mlrd. eurų.
Biudžete numatyta beveik 23,1 mlrd. eurų valstybės biudžeto išlaidų (jos auga 12,1 proc. lyginant su 2024 m., arba beveik 2,5 mlrd. eurų).
2025 m. augs ir savivaldybių pajamos – jos viršys 6,67 mlrd. eurų (lyginant su 2024 m. auga 832 mln. eurų arba 14,2 proc.). Be to, savivaldybės galės skolintis papildomai iki 112,6 mln. eurų.
Finansų ministerijos parengtame 2025–2027 m. biudžete numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2025 m. sudarytų -3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), valdžios sektoriaus skola 2025 m. pabaigoje gali sudaryti 44,4 proc. BVP.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ieškant lėšų gynybai Nausėda siūlo konsoliduoti pajamų apmokestinimą pagal dydį5
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) prezidentas Gitanas Nausėda ragina lėšų ieškoti įgyvendinant konsoliduotą pajamų apmokestinimą pagal dydį, perži...
-
Valiūnas: jei norime gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP, svarbu užtikrinti teisingą jų naudojimą1
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus, kad 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet reikėtų skirti 5-6 proc., asociacijos „Investors‘ Forum“ vadovas Rolandas Valiūnas teigia, kad tiek didinant išlaidas saugumui b...
-
Paluckas: siekiant didinti išlaidas gynybai iki 6 proc. nuo BVP, būtinos lėšos ir iš Europos9
Norint įgyvendinti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5-6 proc., ministras pirmininkas Gintautas Paluckas nurodo, jog tam bus reikalingos ne tik nacionalinės, bet ir Europos suteiktos l...
-
Budbergytė: nematau pagrindo tvaraus šaltinio, iš kurio galėtume finansuoti4
Socialdemokratė Rasa Budbergytė įsitikinusi, kad siekiant realizuoti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5–6 proc. – mokestinės politikos ir viešųjų išlaid...
-
Premjero patarėjas: tai – ir didžiulė atsakomybė mokesčių mokėtojų pinigus naudoti skaidriai2
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) premjero atstovas sako, kad Vyriausybė išlaidas šalies saugumui supranta plačiąja prasme. ...
-
Verslas apie gynybos finansavimą: „kosmosas“3
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus gynybos finansavimą 2026–2030 m. didinti iki 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), verslo bendruomenė sprendimą sveikina, o lėšas didinti ragina plečiant skolinimosi apimtis per europinius...
-
Registrų centras: Lietuvos NT vertė sparčiai kyla
Visas Lietuvoje esantis registruotas nekilnojamasis turtas (NT) šių metų sausio 1-ąją buvo įvertintas 205 mlrd. eurų – 9 proc. daugiau nei prieš metus, penktadienį pranešė masinį NT vertinimą atlikęs Registrų centras (RC)...
-
Uostamiesčio studentai nori mažiau mokėti už mašinų stovą1
Uostamiesčio studentai dažnai susiduria su automobilių stovėjimo vietų stygiumi. Mašinomis atvykstantys jaunuoliai neranda vietų, o ir pasistatę toliau nuo fakultetų vis tiek turi susimokėti rinkliavą. Visgi siekiant skatinti tvarumą siūlomo...
-
Skardžiui nepavyko panaikinti prievolių hidrotechninių statinių savininkams
Aplinkos ministerija teisėtai įpareigojo hidroelektrinių ir kitų hidrotechninių statinių naudotojus teikti informaciją apie vandens lygio pokyčius bei stebėti žuvų pralaidos efektyvumą, galutinai nusprendė teismas. ...
-
Čmilytė-Nielsen: Maisto tarybos kūrimas – mėginimas parodyti, kad kažką darome7
Seimo pirmininko pavaduotoja Viktorija Čmilytė-Nielsen skeptiškai vertina Vyriausybės planus įsteigti Maisto tarybą. Ji teigia abejojanti efektyviais tarybos veiklos rezultatais. ...