tavokrantas(santaka)

2012-07-02 21:38:30

Tavo krantas: Aušros Viktutės Paulauskaitės eilės

Šįkart „Santakoje" publikuojame Aušros Viktutės Paulauskaitės eiles. ***per rūpestėlių tiltusį ilgesio lankasmaniau kad pasislėpsiunugąsdino surasir vejas tolių aidaspavirtęs laukimukodėl tokie beveidžiailyg apsėstų namųnors dienos surūdijusiosbet vakarai šventipalieskim laisvės giją tiktroškimų apsupty***jau tylėsiu kantriauir mylėsiu brandžiauišdavikė viltis nusigręžiasuglumau nuo savęsar laukimą pratęstgauti dalį tiktai juk man mAžaapsvaigimo ugnypaklydimų stotybūtų metas sugrįžt į tikrovębet sustabdo laisviklausia kas tu esisupratau dar vilties

Skaityti daugiau

2012-07-02 21:41:35

Aldonos Ruseckaitės eilės

*gyvenimas ilgėja kaip upėje šešėlisapglosto jį paukštukai mirusiųjų vėlės ***sučiaudėja aguona vėjo pakirsta ***poezija kaip ąžuolo giliukassode Maironio nuo šakos nutrūkęs ***išleidau paukštį iš savęs žiemotijis man pamiršo net sparnu pamoti ***visai jau užmiršau tave mylėtivisai jau užmiršau visai ***nepasakei man sudievnepakartojai jog mylinepriminei kad vienintelė tarsi viską žinojautarsi šimtą kartų girdėjautarsi buvome tik tu ir ašir tiek pasaulio bet to sudievmudviem pritrūkogalvoju gal dar tebesi ***dabar balta tikrai karalienėtavo spalvasninga

Skaityti daugiau

2011-10-17 23:07:18

Aktoriaus A.Žeko aukštasis poezijos pilotažas

Savo polinkio į literatūrą kaunietis aktorius Antanas Žekas niekada neslėpė: ne vienas jo rimas, sukurta pjesė skambėjo ir nuo teatro scenos. Neseniai 80-metį atšventęs aktorius prisimena kadaise poeto Martyno Vainilaičio jam ištartus žodžius: „Kvailas, kad pasukai į aktorystę. Būtum tapęs pirmos eilės rašytoju" ir dovanoja gerbėjams pluoštą naujų savo eilių: šįkart – sonetų vainiką. Jam sukurti reikia ypač lakios vaizduotės ir aštrios plunksnos. Mat sonetų vainikas – tai 15 sonetų ciklas, kurio kiekvienas sonetas pradedamas prieš jį einančiojo baig

Skaityti daugiau

2012-07-02 21:39:02

Tavo krantas: Ritos Vinciūnienės kūrinys „Garšvos"

Tik dabar supratau, kad išrovus vieną gysločio kupstelį, dalis šaknelių lieka žemėje ir iš jų išauga jau visas glėbelis kupstelių. Vadinasi, mano kova su vejoje besisėjančiais gysločių kupsteliais beviltiška. Absoliučiai. Tai jau ir pasiduosiu. Kas belieka? Bet girdžiu: pradėjus valgyti garšvų lapus, jos savaime išnyksta iš patvorių. Tiesiog pajunti, kad jų nebėra, nes jos savo ruožtu pajunta, kad yra kramtomos žmogaus. O tai joms nepatinka, - tikina mane sodo kaimynė. Ji džiūgauja: nei ravėti, nei draskyti, nei pavasarį, nei vasaros vidury, nei įkyriai pilk

Skaityti daugiau

2012-07-02 21:42:25

Spalvų, linijų ir žodžių alchemikas

Galerijoje „Kauno langas“ veikia tapytojo Algio Skačkausko (1955-2009) paroda. Ji unikali tuo, kad pristato šio talentingo tapytojo piešinius, iki šiol retai matytus rodytus viešumoje. „Tėtis buvo be galo paprastas, atviras, nuoširdus, bendraujantis su absoliučiai visais. Kita vertus, kurdamas studijoje jis likdavo tik su savimi, su bendraujant susirinkta medžiaga, pasaulio stebėjimo atradimais. Jis kažkaip paslaptingai, kaip alchemikas, visa tai transformuodavo į meninę tikrovę“, – per parodos atidarymą sakė dailininko sūnus Jonas Skačkauskas. Kūrėjas sujungdavę

Skaityti daugiau

2012-07-02 21:39:19

Tavo krantas: Marijos Abramaitienės eilės

Iš karo bloknoto IKaro keliasDriekias plentas į nežinią gūdžią,kur namai – vien pašvaistės gaisrų.Dažniau vis pakrypsta vežiumas –tai lavonas po vienu ratu. – Ak, taikyki nors ne per galvą –važiuotoją prašo žmona,o vilkstinę gena ir genakaro siaubo pamėklė juoda. Kritę jaučiai, arkliai. Sudaužytiovežimai, šlajelės mažiukės,Pagalvių ir patalų pusnys,sidabras ir krištolo šukės. O žmonės! O žmonės, neleiskitdaugiau niekam tokio kelio matyti.O už viską, už viską labiau – kruvinos pirštinaitės mažytės. IIPirštinaitėBaltutėlė – švelnutėl

Skaityti daugiau

2012-07-02 21:42:39

Pavasarinės J.Ramanauskienės eilės

mano pavasaris saulės spinduliai – ploni ir aštrūskaip arfos stygos sminga žemynišleidę šaknis nebegali pakiltivaikštau tarp jų kaip miškekvėpuoju jų oru, tarsi, netyčia užkliūnukad nuskambėjęs garsas nebūtų tylaišsiilgusi stebiuosi į dangųblyškų strazdanotą veidą nutvieskiašiluma geriasi į kūnącirkuliuoja kraujagyslėmis kaip sulaširdyje pumpurai sprogsta jausmaisžemė tokia sausa ir sugrubusikad vėjas ir toliau žarsto dulkių trupiniuspila į akis ir nosį, kad pamirščiaukurios kalendorinės dienos netekau vakaroda godžiai sugeria kiekvienągyvybę neš

Skaityti daugiau

2012-01-31 21:06:04

Rudens spalvos ir nuotaikų bei orų nepastovumas

Rugsėjis, spalis, lapkritis...Trys žemės brandos mėnesiai, bene patys turtingiausi gamtos spalvomis, patys nepastoviausi savo orais ir nuotaikomis, patys sodriausi svarių emocijų gausa. Ruduo – tai metas, kuomet žemė tampa panaši į pavargusią keistą moterį, kuri, prieš nusirenginėdama miegui, ima dažytis. Nepaaiškinamai, gausiai, spalvingai skaudžiai ji dažo save be jokios priežasties, be jokio veidrodžio, be saiko ir be stebėtojo akies. Bežiūrint į vienadienes auksines klevų puošmenas, į voratinklių sietynus, į ūkuose skendinčius rusvaplaukius krūmokšnius,

Skaityti daugiau

2012-07-02 21:40:20

Tavo krantas: Vlado Kalvaičio eilės „Odė duonai"

atplaiša.Kieta kaip ketus, juoda kaip antracitas.Paplutė – smulkių akučių korys. Tave, kaip brangiausią relikviją, kaip kalėdaitį, atsargiai suvyniojęsį paklodės nuoplėšos skivytą, nešioju vidinėje šimtasiūlės kišenėje.Visi taip daro. Tu kvepi alpiai, svaiginančiai. Pasaulyje nėra gėlių ir žiedų,kurie galėtų prilygti Tavo kvapui:nei rožės, nei mėtos, nei magnolijos, nei liepos, nei edelveisai, nei lotosai... Kartais Tave pašildau virš ugnies. Padžiovinu. Paskrudinu.Tik dėl to, kad ilgiau jausčiau gerklėje Tavo skonį. Žinau – tai apgaulė.Bet man mal

Skaityti daugiau

2012-07-02 21:42:53

Poeto Jauniaus Čemolonsko eilės

Jaunius Čemolonskas***ant šaltų marmurinių grindųpo grindim po žeme kur juodabūti broliu trečiunepakviestu į puotą o tu būtinai atvažiuokatsivežk savo vystančią odąir šunims alkaniems atiduokaš ne alkanas šiandien man bloga ***iš mėnulio ne tu iškritaio verki lyg iš medžio iškritęstušti tartum taurės girti vakaraine tavo akių ipritas ne tavo sala kurioje paklydauvienatve hieroglifų odaiš mėnulio ne aš iškritauaš išėjau iš sodo ***kartus svaigulys karturytas lyg juodas vynasuž plačiai užmerktų akiųvien nebuvimas ar to užtenkabūsenos kai nesitavo kūn

Skaityti daugiau

Tavo krantas: Aušros Viktutės Paulauskaitės eilės

Aldonos Ruseckaitės eilės

Aktoriaus A.Žeko aukštasis poezijos pilotažas

Tavo krantas: Ritos Vinciūnienės kūrinys „Garšvos"

Spalvų, linijų ir žodžių alchemikas

Tavo krantas: Marijos Abramaitienės eilės

Pavasarinės J.Ramanauskienės eilės

Rudens spalvos ir nuotaikų bei orų nepastovumas

Tavo krantas: Vlado Kalvaičio eilės „Odė duonai"

Poeto Jauniaus Čemolonsko eilės

Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?

Dienos kadras