sovietai

Vienuolė sesuo Nijolė Felicija Sadūnaitė į kovą už Lietuvos laisvę įsitraukė ankstyvoje jaunystėje, jai teko patirti kalėjimus, lagerius ir tremtį. Tačiau sovietų sistema jos nepalaužė, maža to, moteris sugebėjo pergudrauti tardytojus ir labai sumaniai į laisvę perdavė savo teisme pasakytą kalbą, kuri vėliau pasklido po visą laisvąjį pasaulį.

Prieš 80 metų į NKVD žudikų rankas atiduoti du aukščiausi Lietuvos Respublikos pareigūnai – tuometis vidaus reikalų ministras Kazys Skučas ir valstybės saugumo departamento direktorius Augustinas Povilaitis, kurių paaukojimas dėl "geresnių santykių su sovietais" šiandien vėl iškyla visu aštrumu. Kremliaus propagandininkai bando dar kartą nukryžiuoti šiuos du Lietuvos valstybininkus, o jiems ir vėl talkina mūsų šalies piliečiai.

Nė vienas sovietmečio dokumentinės kronikos "Tarybų Lietuva" kino žurnalas neapsiėjo be reportažų iš Klaipėdos – strategiškai bene svarbiausio pramonės centro. Jis, pokariu esą pradėtas kurti "nuo nulio", turėjo tapti pavyzdžiu jaunoje komunistinėje respublikoje formuojant naują žmogaus tipą – homo sovieticus. Tam tikslui pasitelktas "geriausias iš menų – kinas".

Lygiai prieš 30 metų, Lietuvai artėjant link nepriklausomybės, bene didžiausias nacionalinių aistrų katilas virė būtent Klaipėdoje. Daugiataučiame uostamiestyje tuomet aktyviai veikė viena galingiausių prieš šalies laisvę nusiteikusių sovietinių organizacijų – "Jedinstvo". Šiandien sunku suvokti, kaip tuomet pavyko suvaldyti politiškai įaudrintus klaipėdiečius.