Naujausia skurdo ir socialinės atskirties apžvalga rodo, kad kas šeštas vaikas iki 18 metų Lietuvoje patiria skurdo riziką, o absoliutaus skurdo lygis tarp vaikų per 2023 m. padidėjo labiausiai – nuo 2,6 proc. iki 6,7 proc.
Eurostato šiemet paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad ES kas ketvirtam vaikui iki aštuoniolikos metų amžiaus gresia skurdas arba socialinė atskirtis (25 proc.). Palyginimui, suaugusių ES skursta kas penktas (20 proc.). Didžiausi vaikų skurdo rizikos rodikliai buvo Rumunijoje (39 proc.), mažiausi rodikliai užfiksuoti Slovėnijoje (11 proc.), Suomijoje ir Nyderlanduose (po 14 proc.).
Argentinoje per pirmuosius šešis mėnesius nuo tada, kai šalies prezidentu tapo save „anarchokapitalistu“ vadinantis Javieras Milei, skurdas išaugo tiek, kad palietė daugiau kaip 52 proc. gyventojų, rodo ketvirtadienį paskelbti oficialūs duomenys.
Sunku net įsivaizduoti, kokį absurdo lygį esame pasiekę. Jo ekscelencija rėžtelėjo pasiūlymą – steigti Regionų ministeriją. Na, čia, matyt, toks paklydimas – dėl noro padėti regionams įveikti skurdą, kuris ima dvokti vos išvykus iš sostinės.
Išbristi iš skurdo nepadeda nei dešimtmetį įspūdingu tempu augęs darbo užmokestis, nei pora šimtų eurų padidėjusios pensijos. Ir nors skurstančiųjų statistika drastiškai nepasikeitė, reali situacija esą tik blogėja, praneša LNK.
589 tūkst. žmonių Lietuvoje gyvena žemiau skurdo rizikos ribos, teigia Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė. Anot jos, statistika iš esmės nesikeičia nuo metų, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, o skurdo rizikos riba pernai siekė 564 eurus.
Socialinis būstas, socialinės išmokos, socialinis darbas, socialinė politika – šie terminai dažnai mūsų visuomenėje kelia neigiamų, su skurdu, nepritekliumi ar net sovietmečiu susijusių asociacijų. Vis dėlto pats terminas niekuo nekaltas.
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra.
Kai trisdešimtmetis Marius grįžta į Lietuvą, pirmiausia skuba aplankyti brolio, tėčio ir močiutės kapų, o apsistoja pas tėvų kaimynę, kurią vadina mama. Taip buvo ir pastarąjį kartą, kai vos kelioms dienoms Marius į Lietuvą grįžo tam, kad nusifilmuotų tradiciniam „Gelbėkit vaikus“ paramos koncertui.