Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra.
Kai trisdešimtmetis Marius grįžta į Lietuvą, pirmiausia skuba aplankyti brolio, tėčio ir močiutės kapų, o apsistoja pas tėvų kaimynę, kurią vadina mama. Taip buvo ir pastarąjį kartą, kai vos kelioms dienoms Marius į Lietuvą grįžo tam, kad nusifilmuotų tradiciniam „Gelbėkit vaikus“ paramos koncertui.
Dabartinis jaunimas, kai sulauks pensinio amžiaus, negaus nė trečdalio dabartinio atlyginimo. Tokią niūrią senatvę Lietuvoje prognozuoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija. Ir tai – prasčiausias rezultatas iš visų 38 organizacijai priklausančių šalių.
Popiežius Pranciškus Davose vykstančio Pasaulio ekonomikos forumo dalyviams adresuotame laiške trečiadienį paragino verslo ir politikos lyderius dėti daugiau pastangų kovojant su skurdu pasaulyje.
Šiemet kyla minimali mėnesinė alga, pensijos, vaiko pinigai, išmokos vienišiems tėvams bei žmonėms su negalia. Tačiau nors tai džiaugsminga žinia, su skurdu kovojančios organizacijos abejoja, ar Lietuvos valdžios pastangų pakaks. Net ekonomistai pabrėžia, kad norint išties ryškaus poveikio, gerinti gyventojų finansinę situaciją valdžiai reikės dar ne vienus metus.
Penki turtingiausi pasaulio žmonės nuo 2020 m. daugiau nei dvigubai padidino savo turtą. Tokius skaičius pateikė labdaros organizacija „Oxfam“. Jie netgi ragina valstybes priešintis turtuolių įtakai mokesčių politikai. Organizacijos skaičiavimais, didžiausių turtuolių planetoje turtas dabar siekia beveik 900 mlrd. dolerių. Beje, nuo 2020 m. beveik 5 mlrd. žmonių pasaulyje nuskurdo. „Oxfam“ paragino įvesti ir pasaulio milijonieriams bei milijardieriams turto mokestį. Apie tai, kodėl turtuoliai tampa vis turtingesni, LNK žurnalistas kalbėjosi su ekonomistu Mariumi Dubnikovu.
Skurdo rizikos lygis šiais metais turėtų mažėti 1 procentiniu punktu ir siekti 19,9 proc., skelbia Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas (NSMOT), remdamasis Valstybės duomenų agentūros eksperimentinės statistikos duomenimis.
Lietuva – vargingiausių ES ekonomikų trejetuke. Tokia žinia prieš kelias dienas apskriejo žiniasklaidą. Šią naujieną, kurią išplatino Lietuvos laisvosios rinkos institutas, žinomas ekonomistas Nerijus Mačiulis socialiniame tinkle pavadino „vėmalu“.