skatinimo planas

Skandinavijos bankai turi suprasti, kad stabdydami kreditavimą Lietuvoje, pirmiausia kenkia savo interesams ir savo pelnui, pareiškė premjeras Andrius Kubilius. "Jie turėtų suprasti, kad taip elgdamiesi ir marindami mūsų verslą be kreditų, jie ne tik guldo mūsų verslą ant menčių ir labai skaudžiai smogia visai mūsų ekonomikai, bet iš kitos pusės kenkia ir savo interesams bei galimam pelnui – nes akivaizdu, kad bankams pargriovus mūsų verslą galutinai, jis negalės ne tik skolintis pinigų, be negalės ir grąžinti anksčiau paimtų paskolų", – interviu Žinių radij

Vyriausybė meta gelbėjimo ratą – ekonomikos skatinimo planą. Šalies ūkį iš krizės gelmių ketinama traukti su 4–5 mlrd. litų paramos. Premjeras žada, kad poveikį pajus ir verslas, ir gyventojai. Duotos dvi savaitės Skirtingai negu praėjusį kartą, kai galvotrūkčiais buvo priimtas biudžeto gelbėjimo planas, šįkart Vyriausybė suteikė laiko susipažinti su naujausiu opus magnum – ekonomikos skatinimo planu. "Ekonomikos skatinimo planą ketiname patvirtinti vasario 23 d. ir toliau imtis visų veiksmų, reikalingų, kad jį kaip galima greičiau įgyvendintume. Jeigu ar

ES fondų parama verslui tampa itin sunki našta. Vienos įmonės prašo paramą administruojančių agentūrų atidėti projektų vykdymą keleriems metams, kitos – grėsmingai artėja bankroto link. Prislėgė kreditų palūkanos Ties išlikimo riba dabar balansuoja ne viena iš ES lėšų įrangą atnaujinusi įmonė. Džiaugsmą sulaukus paramos kartina milžiniškos palūkanos, kurias tenka mokėti už bankų duotas paskolas. Vargiai galą su galu suduria bendrovė "Ragtora", kurios parengtam akmens apdirbimo modernizavimo projektui buvo skirta šiek tiek daugiau kaip 2 mln. litų. Už