Į fotografiją dailininkai žiūrėjo su ironijos šypsniu – jeigu nemoki piešti, fotografuoji, prisimena fotografas Rimantas Dichavičius. Anot jo, prireikė ne vieno dešimtmečio, kol šis požiūris pasikeitė. „Pavyzdžiui, piešinys ar tapybos darbas, panašus į fotografiją, buvo tarsi žemesnės klasės. Su atlaidžia šypsenėle buvo žiūrima, nemenku paniekinimu. Reikėjo 20–30 metų, kol pagaliau lūžo požiūris į fotografiją“, – prisimena fotografas.