XIX a. nebuvo vienos bendros lietuvių kalbos, visi kalbėjo, kas kaip norėjo, o kalbininkai nesutarė, kurios tarmės pagrindu ji turi būti sukurta. Kalbininko Jono Jablonskio siūlymu bendrinė kalba pradėta kurti suvalkiečių, tai yra vakarų aukštaičių, tarmės pagrindu.