Siekiant pritraukti sveikatos priežiūros specialistus rinktis darbo vietą Lietuvos regionuose, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) numatė gerinti finansines sąlygas ir plėsti kvalifikacijos tobulinimo galimybes.
Žiūri į valdančiuosius ir negali atsistebėti jų drąsa. Iki šiol nekilnojamojo turto (NT) mokestis slėgė 32 tūkst. gyventojų, bet to, aišku, buvo maža – užsimota apmokestinti 400 tūkst. „dūšių“, baudžiavos terminais kalbant.
Štai ir išlindo yla iš ubago terbos: besibaigiant tretiesiems 2021–2027 m. ES finansinės perspektyvos metams, regionuose nepradėtas nė vienas investicinis projektas. Priežastis – gyvuliškai formali – ministerijos, kurių pas mus per daug, nesugeba pabaigti planavimo.
Naujais fontanais, jaukiomis poilsio zonomis, išpuoselėtais parkais, šiuolaikiškomis žaidimų aikštelėmis pasipuošę miestai ir miesteliai, sutvarkyti bei įrengti nauji vandentvarkos tinklai, tiesiami ir rekonstruojami keliai. Tokius ryškiausiai pastebimus ES investicijų ženklus vardija įvairių šalies regionų gyventojai. Vis dėlto daugelis pripažįsta – tai tik ledkalnio viršūnė, po kuria plyti įvairialypės Lietuvą pasiekiančių milijardinių subsidijų naudos.
Vidutinio darbo užmokesčio atotrūkis tarp šalies regionų pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 421,8 euro ir per ketvirtį padidėjo 32 eurais, skelbia Valstybės duomenų agentūra.
Dažnas iš mūsų nežinome, tačiau skaičiuojama, kad Lietuvoje kas penktas žmogus gyvena ant skurdo ribos. O kainoms šovus į viršų, didelė dalis lietuvių vos suduria galą su galu – net 300 tūkst. gyventojų trūksta maisto. Kodėl Lietuvoje daugėja skurstančių žmonių?
Lietuvos pašto paslaugų kokybė per pastaruosius dvejus metus iš esmės pagerėjo, tačiau reikia gerinti įmonės komunikaciją bei jos įvaizdį, sako naujasis pašto vadovas Rolandas Zukas.
Vidutinio darbo užmokesčio atotrūkis tarp šalies regionų ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį siekė 389,8 euro ir per ketvirtį padidėjo 44,1 euro, skelbia Valstybės duomenų agentūra.
Ketvirtadaliui šalies gyventojų teikiant prioritetą gyvenimui sostinėje, o beveik pusei joje matant geresnes darbo perspektyvas, į regionus juos padėtų pritraukti kokybiškos ir prieinamos švietimo ar sveikatos priežiūros paslaugos, gerai apmokamos darbo vietos, sako Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
Norėdama įsisavinti 10 regionų plėtros programai 2022–2030 metais numatytas milijardines europines lėšas, Lietuva dar yra „pasiruošimo stadijoje“ – centrinė valdžia vėluoja patvirtinti dokumentus, todėl savivalda negali planuoti darbų ir jiems greičiau gauti finansavimą, sako Savivaldybių asociacijos atstovė.