Radinys Kauno seserų benediktinių vienuolyno komplekse sudomino miesto istorijos tyrinėtojus. Apie tai – netradicinis pasakojimas „Kauno dienos“ studijoje.
Klaipėdos rajono ūkininko lauke slypi lig šiol nežinotas, todėl veikiausiai dar neišplėštas ir dar nesuniokotas archeologinis kapinynas. Tai paaiškėjo po to, kai grupė metalo ieškotojų aptiko itin gerai išsilaikiusių senovės Romos laikų artefaktų. Visi radiniai perduoti paveldosaugininkams, o vietovė sulauks išsamesnių tyrimų.
Vidurio Meksikoje kasinėjant rasti įrankiai pateikia tvirtų įrodymų, kad Šiaurės Amerikoje žmonės gyveno mažiausiai prieš 30 tūkst. metų – maždaug 15 tūkst. metų anksčiau negu iki šiol manyta, trečiadienį pranešė mokslininkai.
Arčiausiai jūros esantis ir vėliausiai atrastas Kukuliškių piliakalnis jį tyrinėjančiai archeologei Miglei Urbonaitei-Ubei atskleidžia vis naujų paslapčių. Aiškėja, kad čia gyvenę žmonės pirmieji visoje rytų Baltijos pakrantėje ėmė auginti lęšius, pupas ir žirnius.
Archeologai, iš pajūrio radinių duženų dėliojantys priešistorinį vaizdą, mėgina išsiaiškinti, kodėl 500 metų prieš Kristų ant jūros kranto, pusiaukelėje tarp Girulių ir Olando Kepurės, žmonės kūrėsi itin nepalankiose gyvenimui sąlygose.
Rudenį pradėtus Kauno pilies amfiteatro plėtros darbus netikėtai teko stabdyti. Šiandien paaiškėjo kaltininkai – betoninis vamzdis, kaip spėjama, XX a. pradžios lauko riedulių grindinys ir gerokai senesnė rąstų siena.
Specialistams imantis skaitmeninti bažnyčios archyvus, atrandami ir į lietuvių kalbą versti XIX amžiaus vidurio palaiminimai, ir, kaip spėjama, vienuolių rašyti vaistų receptai, Pirmojo pasaulinio karo lietuvių pabėgėlių sąrašai.
Vykdant Vilniaus Didžiosios sinagogos komplekso archeologinius tyrimus atkasti unikalūs radiniai įrodo buvusį pastato didingumą ir istorinę bei architektūrinę jo reikšmę.