Klaipėdos jūrų uosto radarai sujungti su Karinių jūrų pajėgų sistemomis – radarais fiksuojami duomenys nuo šiol perduodami į Karinių jūrų pajėgų naudojamą integruotą jūrų stebėjimo sistemą.
Suomijos stebėjimo ir ryšių sistemų įmonė „Navielektro“ iki kitų metų pavasario Klaipėdos uosto direkcijos radarus turėtų prijungti prie Lietuvos kariuomenės integruotos jūrų stebėjimo sistemos. Tikimasi, kad vieninga stebėjimo sistema geriau apsaugos uostą nuo potencialių karinių grėsmių.
Lietuvos keliuose jau kitąmet eismą turėtų stebėti kelios dešimtys naujo tipo stacionarių greičio matuoklių, teiksiančių daugiau informacijos, negu dabartiniai.
Akylesni kauniečiai vakar pastebėjo, kad Nuokalnės gatvėje įrengti nauji greičio matuokliai. Šiandien jie jau išbandyti, tačiau čia jie ilgai neužsibus. Planuojama, kad tikrieji radarai Kaune atsiras rudenį.
Nuo balandžio 1-osios padidėjo maksimalus leistinas greitis automagistralėse ir greitkeliuose. Nepaisant to, Susisiekimo ministerijos duomenimis, greičio viršijimo atvejų balandį fiksuojama gerokai daugiau nei kovo mėnesį. Tačiau jau netrukus greičio mėgėjus tramdys nauji greičio matavimo prietaisai, bandyti daugiau nei pusmetį.
Lietuvos kariuomenė iš Izraelio už 2,8 mln. eurų perka penkis trumpojo nuotolio oro erdvės stebėjimo radarus, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija.
Klaipėdoje pradės migruoti nauji, modernūs ir "protingi" greičio matuokliai. Įrenginiams sumontuoti nereikės specialios vietos. Ateityje prieš kiekvieną greitį fiksuojantį radarą nebereikės ir informacinių ženklų.
Nemažai šalies vairuotojų yra įsigiję radarų detektorius, kurie informuoja apie keliuose esančius greičio matuoklius. Tačiau jie yra visiškai beverčiai kelio ruožuose, kuriuose matuojamas vidutinis greitis. Antiradarai tokiose kelio atkarpose irgi nenaudingi, mat ten įrengti fotoaparatai neskleidžia radijo bangų ir nematuoja greičio – jį apskaičiuoja sistema. Iki šių metų pabaigos Lietuvoje turėtų atsirasti 26 tokie vidutinio greičio matavimo ruožai.