Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis Finansų ministerijos pristatytą mokesčių pakeitimų paketą vadina „progresinių mokesčių įvedimo reforma“.
Paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad tuo, kas praėjusios Vyriausybės kadencijos buvo daroma siekiant vystyti progresinių mokesčių sistemą, didžiuotis nėra pagrindo.
Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas (BFK), pritaręs 27 proc. progresiniam gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifui, neįvedant „Sodros“ įmokų lubų, padarė klaidą, kurią reikės ištaisyti Seimo posėdžių salėje, teigia finansų ministras Vilius Šapoka. Anot jo, jei Seimas tam pritartų, tai „sukeltų chaosą“.
Seimas grąžino tobulinti pasiūlymą įvesti progresinius mokesčius. Opozicijai priklausantys socialdemokratai siūlo keturis – nuo 15 iki 20 proc.– ų pajamų mokesčio (GPM) tarifus.
Vyriausybė nepritarė Seime svarstomiems siūlymams įversti progresinius mokesčius: konservatorių siūlymui nustatyti du gyventojų pajamų apmokestinimo tarifus, o socialdemokratų – keturis.
Įgyvendinus mokesčių reformą, galima tikėtis, kad gyventojų pajamų mokestis bus progresinis, sako Premjeras Saulius Skvernelis. Tačiau konkrečių detalių jis neatskleidžia - tikina, kad Vyriausybė mokesčių pertvarkos pasiūlymus pateiks balandį.
Finansų ministerija nepritaria Seime jau svarstomiems siūlymams įversti progresinius mokesčius: konservatorių siūlymui nustatyti du gyventojų pajamų apmokestinimo tarifus, o socialdemokratų – keturis.
Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcija, vertindama Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos pasiūlytą progresinių mokesčių sistemą, nuogąstauja, kad valstybėje atlikus siūlomą reformą žlugtų smulkusis verslas ir išaugtų bedarbių skaičius.
Seimas vėl spręs, ar pradėti naujas diskusijas dėl progresinių mokesčių įvedimo – konservatoriai siūlo jau nuo kitų metų nustatyti du gyventojų pajamų apmokestinimo tarifus, o socialdemokratai – keturis.