Nors, politologų vertinimu, pasibaigusioje pavasario Seimo sesijoje buvo galima įžvelgti valdančiųjų ir Prezidentūros santykių sušvelnėjimą, vis tik, pažymi jie, trintys tarp dviejų valdžios institucijų sumažėjo ne savaime.
Ketvirtadienį Seime skaitytame trečiajame metiniame pranešime šalies vadovas Gitanas Nausėda teigė esą jo, kaip valstybės vadovo, pareiga yra prisidėti kuriant dialogą tarp konfliktuojančių valdančiųjų ir opozicijos atstovų.
Prezidento Gitano Nausėdos metinis pranešimas buvo nuosaikus, o geopolitinės situacijos ir karo Ukrainoje akcentavimas buvo tikėtinas, sako BNS kalbinti politologai.
Politologai ganėtinai tamsiomis spalvomis piešia Darbo partijos ateitį po to, kai šios politinės jėgos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas netikėtai paskelbė pasitraukiąs iš „darbiečių“ vadovo posto.
Ketvirtadienis Seime prasidėjo nuo chaotiškų valdančiųjų ir opozicijos nesutarimų, įsiplieskusių iki politinių oponentų darbo skirtingose Seimo salėse.
Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas yra vienas iš Vakarų lyderių, siekiančių užmegzti pokalbį su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kai Kremlius pradėjo karinę invaziją į Ukrainą.
Rusijai sukėlus karą Ukrainoje, panašu, kad dar nuo kadencijos pradžios išryškėjusios trintys tarp šalies vadovo Gitano Nausėdos ir premjerės Ingridos Šimonytės liko antrame plane. Vis dėlto, politologų vertinimu, Kremliaus agresija tik laikinai sumažino kilusias įtampas, todėl kalbėti apie iš esmės pakitusius santykius kol kas nevertėtų.
Pareiškę, kad Vokietijos prezidentas Kyjive nelaukiamas, Ukrainos lyderiai davė gerą vertybinės politikos pamoką Europos Sąjungai (ES), tačiau tikėtis Berlyno politikos pokyčių Kremliaus režimo atžvilgiu nevertėtų, sako Generolo Jono Žemaičio karo akademijos profesorius Giedrius Česnakas. Kad prezidentas Vokietijoje tėra simbolinė figūra akcentuoja Vilniaus Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė Margarita Šešelgytė. Jos teigimu, kur kas svarbiau Ukrainoje sulaukti Vokietijos kanclerio.
Lietuvai šią savaitę nutarus iš šalies išsiųsti Rusijos ambasadorių, dvišaliai santykiai tarp valstybių nugarmėjo į naujas istorines žemumas, sako politologė Dovilė Jakniūnaitė.