Parodoje "Patikėta atmintis: žmonės, daiktai ir jų istorijos" diskutuojame apie muziejaus mecenavimo prasmę ir kaip dovanojami eksponatai virsta patikėtos atminties reliktais, pasakojančiais istorijas.
Statmenai tarp Vytauto kalno papėdėje vingiuojančios K.Būgos ir kvartalą išilgai kertančios Trakų gatvių, vietoje anksčiau numeruojamų takų 1928-asisiais atsirado keturios gatvės muzikiniais, tiksliau, vokaliniais pavadinimais: Altų, Baritonų, Sopranų ir Tenorų. Apie 1970 m. prie jų prisidėjo Dainos gatvė, tarpukariu ilgai žymėta kaip "privatus pravažiavimas" arba "bevardis skersgatvis".
Garsas – universaliausia komunikacijos priemonė. Ji žmogų sujaudina ir paliečia kur kas labiau nei regimi vaizdiniai. Tuo tiki architektė Rasa Chmieliauskaitė, garso menininkas Arnas Mikalkėnas ir menotyrininkas Justinas Kalinauskas. Šiuo metu kūrėjai rengia projektą "ECHOtektūra", skatinantį pažinti architektūrinius objektus pasitelkiant garsus.
Kai kurias šeimos relikvijas, eksponuojamas parodoje "Patikėta atmintis: žmonės, daiktai ir jų istorijos", galime laikyti netgi visos epochos liudininkėmis. Ar galite įsivaizduoti, kad daug metų saugotas daiktas gali ne tik papasakoti vienos šeimos kelių kartų nueitą gyvenimo kelią, bet ir apčiuopti valstybės, o kartais net Europos ir pasaulio istorijos lūžius?
Pirmasis nepriklausomybės dešimtmetis pasižymėjo ne tik politiniais ir socialiniais pokyčiais. Kartu įvyko ir svarbūs lūžiai meno lauke, pakeitę šalies kultūrinį veidą. Pripratusius prie sovietinių kanonų, savo kūryba stebino drąsios menininkų grupės "ANGIS", "Post Ars", "Žalias lapas". Jų dėka, Lietuvos auditorija pagaliau išmoko linksniuoti žodžius: "instaliacija", "performansas" ar "hepeningas".
Muziejų lankytojams fotografijos dėl vizualinio įtaigumo yra patrauklus ir artimas objektas. Nuotraukoje įamžintas kadras tarsi inkliuzas gintare išlaiko trupinėlį praeities, kurią galime pamatyti. Senosios fotografijos įamžino ne tik iškilius žmones, reikšmingus įvykius, besikeičiančius kraštovaizdžius, miestų gatves ir aikštes, pavienius pastatus, bet ir skirtingas epochas.
Parodoje "Patikėta atmintis: žmonės, daiktai ir jų istorijos" galime išvysti eksponatų – šeimos relikvijų. Kuo tie daiktai nusipelnė "šeimos relikvijos" statuso?
Nors tradicinės knygos pavidalas dažnai asocijuojasi su kliše tapusiu posakiu "Nespręsk apie knygą pagal jos viršelį", Vilniaus knygrišių gildija siūlo į knygas pažvelgti būtent taip – iš estetinės perspektyvos, t.y. atsietai nuo rašytinio turinio. Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje veikiančioje parodoje pristatomi daugiau nei 60 eksponatų, kuriais atskleidžiamos knygų rišimo subtilybės.
Šiemet – Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metai. Šią progą minėjo ir festivalis „Kaunas Piano Fest“, kuriame apie litvakų muzikinį paveldą papasakojo Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus direktorė, muzikologė, docentė, dr. Kamilė Rupeikaitė-Mariniuk.
Vieno žymiausių XX a. Lietuvos zoologų Pranciškaus Baltraus Šivickio (1882–1968) archyvas – tarsi neišsenkantis šaltinis, kuriame galima aptikti žinių apie gyvenimą tarpukariu. Ir ne tik Lietuvoje: pasaulyje pripažintam mokslininkui teko gyventi ir tolimuose kraštuose.