Nuo gegužės įsigaliojus tvarkai, leidžiančiai asmens dokumentuose vardus ir pavardes rašyti originaliais rašmenimis, pirmieji Lietuvos lenkai teikia prašymus pakeisti įrašus pase, tarp jų – ir politikai.
Su Kūčiomis, Kalėdomis, dovanomis ar kitais didžiąsias metų šventes simbolizuojančiais epitetais susijusių vietovių daugiausiai aptiktume Pietų Lietuvoje. Todėl nieko keisto, kad būtent šiame krašte galima sutikti daugiausiai Kalėdų vardą nešiojančių šeimų.
Nuo buvusių KGB rūmų Vilniuje sienos gali būti pašalintos kai kurios memorialinės lentos, ant kurių iškaltos sovietų aukų pavardės, skelbia dienraštis „Lietuvos rytas“.
Beveik pusė tūkstančio šalies gyventojų per didžiąsias metų šventes turėtų jaustis išties ypatingai, nes yra Kalėdos. Registrų centro duomenimis, Lietuvoje gyvena 223 vyrai Kalėdos. Moterų su pavardėmis Kalėda, Kalėdienė ar Kalėdinskaitė yra 260.
Klaipėdoje gyvena Grybauskaitė, Putinas, Uljanovas, Gebelsas, Dudajevas ir daugybė kitų garsių asmenų bendrapavardžių. Tačiau uostamiestyje yra ir įspūdingas sąrašas žmonių, kurie tikrai turi tiesioginių sąsajų su istorinėmis asmenybėmis, pradedant popiežiumi Jonu Pauliumi II ir baigiant generolu Andrejumi Vlasovu.
Nuo šių metų pradžios įsigaliojusios Civilinio kodekso pataisos įtvirtino teisę į dvigubą pavardę ir palengvino asmenvardžio keitimo procedūras. Naujovės vilioja ir kauniečius.
Mišrios šeimos prašo Seimo sprendimų, kurie leistų joms gauti pasus ir asmens tapatybės korteles su originaliai nelietuviškais rašmenimis įrašytais vardais ir pavardėmis.
Valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga svarsto naują idėją dėl nelietuviškų pavardžių rašymo dokumentuose. Galvojama pagrindiniame paso puslapyje leisti rašyti abi pavardės versijas – lietuviškais rašmenimis ir lotyniškais rašmenimis, bet registruose būtų galima naudoti tik lietuviškąjį variantą.