Iki šiol tik mažiau nei trečdalį paskolų nuo karo Ukrainoje nukentėjusiam verslui išdalijusi nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) lengvina paskolų sąlygas, pranešė „Invega“.
Finansų ministerijai ir Lietuvos bankui (LB) pasiūlius netaikyti laikino bankų solidarumo įnašo naujoms paskolų sutartims, LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad tai neturėtų paveikti bankų skolinimo politikos.
Lietuvoje veikiantys bankai pernai uždirbo 468 mln. eurų neaudituoto pelno – 42,7 proc. (beveik 140 mln. eurų) daugiau nei 2021 metais, pranešė Lietuvos bankas (LB).
Lietuvos sutelktinio finansavimo platformos pernai suteikė 2,7 tūkst. paskolų už 161 mln. eurų – jų skaičius, palyginti su 2021 metais, išaugo 80 proc. ir buvo didžiausias nuo 2017 metų, pranešė Lietuvos bankas (LB).
Dėl pabrangusio skolinimosi, santūresnių lūkesčių dėl ateities ir atidedamų įmonių investicijų paskutinį 2022 metų ketvirtį mažėjo paskolų verslui ir gyventojams paklausa, rodo Lietuvos banko (LB) atlikta komercinių bankų apklausa.
Neslūgstant įtampai dėl bankų, Europos Centrinis Bankas (ECB) pozicijos nekeičia. Kaip ir žadėta, bazinės palūkanų normos keliamos puse procentinio punkto. Taigi „Euribor“ palūkanų norma jau sieks tris su puse proc. Ar gegužę vėl galime tikėtis didėsiančių palūkanų, apie tai – LNK reportaže.
Vis dar šmėsčiojanti infliacijos šmėkla ir ją sekančios kylančios palūkanos Lietuvos gyventojus verčia žiūrėti į įvairias paskolas kur kas atsargiau. Nestabiliais laikais atsiranda naujų mitų ir kyla svarbių klausimų.
Vartojimo paskola yra plačiai paplitusi visoje Europoje, tačiau paskolos suteikimas vis dar sulaukia daugybės klausimų ir neretai yra apipinamas įvairiausiais mitais.
Šiemet šalies ūkininkams parama teikiama ir pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP), ir pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) priemones.