Kartkartėmis mėgstu susiorganizuoti tai, ką garsioji Agnė Jagelavičiūtė vadina diena be prievartos, o italai filme "Valgyk, melskis, mylėk" – "dolce far niente" ("saldus nieko neveikimas"). Manosios kūno ir proto išeiginės dažniausiai susidaro iš lovos režimo, daug kinų maisto, atrodymo taip, kad jei kiltų gaisras ir tektų bėgti laukan, žmonės turbūt palaikytų bename, ir kokios nors įtempto galvojimo nereikalaujančios veiklos – bukų komedijų ar lindėjimo instagrame. Bet štai vakar, kad ir kaip nesinorėjo įjungti analitinio mąstymo, tai nutiko savaime, užtikus vienos rusų tinklaraštininkės anketą.