Tėvų ir jų paauglių vaikų santykiai tarsi amerikietiški kalneliai. Vieną dieną jie patys geriausi draugai, kitą – vienas kitą ignoruoja, o trečią – pykstasi negalėdami surasti kompromisų.
Aktorė, atlikėja, šių metų „Muzikinės kaukės“ nugalėtoja Kristina Radžiukynaitė, atrodo, visuomet turėjo viską – puikią figūrą, akį traukiančią išvaizdą, galingą balsą, vaidybos sugebėjimus. Tačiau nors ir dalyvavo daugelyje televizinių šou, į žmonių širdis ilgą laiką taip ir neprasibrovė.
Paauglystės laikotarpiu vaikai dažnai linkę nutolti nuo tėvų, nors būtent tuomet jiems tėvai labiausiai reikalingi. Pasak šeimos psichologės Giedrės Gutautės Klimienės, dalis šeimų yra linkusios nugrimzti į buitį, kas kartais atitolina šeimos narius. Lietuvos irklavimo federacijos ir vieno iš irklavimo klubų inicijuotas socialinis projektas „Šeima vienoje valtyje“ kviečia tėvus su paaugliais vaikais išbandyti irklavimą, kuris, pasak psichologės, yra vienas iš komandos pojūtį sugrąžinančių užsiėmimų.
Paauglystė – dar vienas iššūkių laikotarpis, neraminantis daugelį tėvų. Kaip bendrauti su vaiku, kuriam tėvų nuomonė tampa nebe tokia svarbi? Kaip „atlaikyti“ sunkius pokalbius ir santykių dramas? Kaip palaikyti ir padrąsinti vaiką, žengiantį į suaugusiųjų pasaulį? Ką daryti, kai paauglys sugriauna jūsų pasitikėjimą?
Vienas svarbiausių dalykų paaugliams – dėmesys, todėl jo suteikiantys žmonės gali lengvai palenkti jaunuolį į savo pusę. Jei paauglys reikiamą dėmesį gauna iš grupuotės, einančios vogti, kyla pavojus, LRT RADIJUI sako paramos vaikams centro psichologė, projektų koordinatorė Veronika Lakis-Mičienė.
„Ateities bagažą susikrauname vaikystėje“, – užtikrintai pokalbį pradeda Vaida ir džiaugiasi bei dėkoja likimui, kad jos bagažas puikus, nes didžiausią įtaką Vaidos gyvenimui padarė labai rūpestingi ir dėmesingi tėvai. Būtent Vaidos šeima jai buvo ir yra viso gyvenimo pamatas.
Rugsėjis – tai ne tik pirmasis rudens mėnuo, bet ir nauja mokslo metų pradžia. Mokiniai keliauja į naujas mokyklas, sutinka naujus mokytojus ir draugus. Visa aplinka yra nepažįstama ir neištyrinėta. Kiekvienas žmogus atsidūręs tokioje aplinkoje pasijunta nesaugus, dažniausiai bijo išreikšti savo nuomonę.
Savęs žalojimas yra ne tik psichinės ligos simptomas, bet ir netinkamai besikuriančio tapatumo paauglystėje išraiška. Kodėl atsiranda noras žaloti save?
Naujausi mokslininkų atradimai įspėja apie iki šiol nenumatytas alkoholio vartojimo paauglystės laikotarpiu grėsmes. Tyrimai rodo, kad Lietuvoje kasdien jo ragauja net trečdalis vyresnių paauglių.
Jei vienas iš tėvų paaugliui kažką leidžia, o kitas ne, nereikia kaltinti vaiko, kai jis pradeda manipuliuoti, LRT RADIJUI sako psichologė psichoterapeutė Žydrė Arlauskaitė. Anot jos, paauglys turi daug emocijų ir kartais nori „išsitaškyti“, tad tėvų užduotis – išmokyti jausmus išsakyti, o ne rėkti ar muštis.