Vakar visos šalies mokyklų languose pleveno žvakių liepsnelės, primenančios Sausio 13-osios aukas. Kuo toliau ta 1991-ųjų diena, tuo sunkiau mokiniams paaiškinti tuometę Lietuvos žmonių kovą už laisvę, kurią šiandien turime.
Nors žiemos atostogos baigėsi, pirmadienį paspaudus šalčiui dalis moksleivių į mokyklą neišsiruošė. Pamokas dėl šalčio praleidusių fiksuojama bene visose didžiosiose savivaldybėse, tačiau jų atstovai šio skaičiaus nesureikšmina.
Seimas nusprendė pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas besimokantiems mokiniams sudaryti galimybę nemokamai naudotis ne tik vadovėliais, bet ir elektroninėmis knygomis bei interaktyviomis virtualiosiomis mokymosi priemonėmis.
Po antradienio incidento Kauno rajono Babtų gimnazijoje mokykla ūžia. Pamokose trys dešimtokai pasirodė apsvaigę nuo alkoholio. Vienas elgėsi neadekvačiai, priešinosi pareigūnams.
Kauno rajono savivaldybėje švietimas – prioritetinė sritis, kuriai skiriamas ypatingas dėmesys, tačiau Kauno rajono gimnazijų mokinių matematikos, chemijos, biologijos ir informacinių technologijų valstybinių brandos egzaminų rezultatai neviršija Lietuvos valstybinių brandos egzaminų vidurkio.
Jau savaitę virškiname PISA tyrimo rodiklius. Juose Lietuvos penkiolikmečiai pasirodė ne taip baisiai, kad sofų ekspertai galėtų šaukti apie švietimo sistemos degradavimą, bet ir ne taip gerai, kaip norėtųsi. Reformuok nereformavęs nacionalinę švietimo sistemą, keisk mokytojų algų skaičiavimo formules, vis tiek PISA reitinguose dėmesį patraukia kiti.
Ar mūsų moksleiviai gali išmokti matematiką? Bent kol kas tai nesiseka. „Kauno diena“ aiškinasi, kokių poslinkių gali turėti pradėtas įgyvendinti tam skirtas planas.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė kriterijus mokyklų tinklui: mažiausias mokinių skaičius klasėje liktų aštuoni, su išimtimis tautinių mažumų mokyklose ar lietuviškoms mokykloms Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose.