Grybų mėgėjai jau keliauja į miškus ieškoti pirmųjų bobausių. Socialiniuose tinkluose džiūgaujama – bobausiai ką tik pradėjo dygti. Tiesa, šie grybai gali būti pavojingi, tad vertėtų pasidomėti, kaip juos tinkamai paruošti.
Dauguma Lietuvos gyventojų pritaria miškų kirtimų ribojimui saugomose teritorijose, tačiau tik ketvirtadalis sutiktų mokėti už vertingiausių privačių miškų išpirkimą, rodo naujausia apklausa.
Nors įsismarkavus pandemijai daugelis atgaivos ieškojo miškuose, visgi pastaruoju metu sugriežtinti judėjimo apribojimai padidino atskirtį tarp žmonių ir gamtos. Todėl siekiant miestų gyventojus supažindinti su šalies girių unikalumu ir jos gyventojais, „Sengirės fondas“ startavo su nauja iniciatyva „Išsaugok senuosius miškus“.
Lietuvoje sausio pabaigoje dvi paras trukęs gausus snygis miškuose pažeidė apie 20 tūkst. kubinių metrų medienos arba apie 40 tūkst. medžių, praneša Valstybinių miškų urėdija, kurios miškininkai įvertino stichijos žalą.
Šiemet viešai skelbiama, kad šildymo kainos rekordiškai žemos. Tam didelę įtaką daro ir masiškai į Lietuvą įvežamas importinis biokuras, kuris sudaro iki 25 proc. šildymo kaštų gyventojams. Ar išliks šildymo kainos žemumos, ekspertai pateikia skirtingus atsakymus. Skaičiuojama, kad baltarusiškas biokuras jau sudaro trečdalį šalies rinkos.
„Kiekvienas medis turi savo grybą ir kiekvienas grybas – savo medį“, – sako botanikas, gamtos mokslų daktaras, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos biologinės įvairovės skyriaus vedėjas. Ši augalų ir grybų simbiozė, anot M. Lapelės, yra vienas iš nematomų, bet labai svarbių gamtos stebuklų.
Nors grybavimo sezonas baigiasi, žemaičiai socialiniuose tinkluose giriasi aptikę Lietuvoje dar niekada neregėtų trumų. Vieni internautai skelbia, kad į trumus panašių grybų rado Kuršių nerijoje, kiti mini kitus Žemaitijos miškus.