2020-03-03 05:00:00
"Dažnai žmonės atšoka nuo manęs, lyg būčiau raupsuotas. Pavargau nepažįstamų žmonių prašyti pagalbos. Nesu kaltas, kad sergu, kad negaliu nulaikyti daikto. Esu žmogus ir norėčiau būti suprastas", – lėtai ir garsiai žodžius tarė klaipėdietis Vladimiras Ščanicynas. Vienintelis vyro noras – pagyti, kaip nors išmokėti skolas ir susiremontuoti mažytį socialinį butuką, kad gyventi jame būtų šviesu ir švaru.