Europos kosmoso agentūra (ESA) ir NASA trečiadienį aptarė galimybę į Mėnulį nuskraidinti pirmąjį europietį, pasirašydamos susitarimą dėl glaudesnio bendradarbiavimo ateityje tyrinėjant Žemės palydovą.
2025-aisiais planuojamas žmonių nusileidimas pietiniame Mėnulio ašigalyje. Ilgalaikis tikslas – išmokti ten gyventi naudojant Mėnulio vietinius resursus, kad nereiktų visko gabenti iš Žemės. Pavyzdžiui, paviršinį Mėnulio grunto sluoksnį galima būtų panaudoti statybos blokų gamybai bei bazių kūrimui. Taip pat tikimasi Mėnulio gelmėse aptikti didesnę ledo koncentraciją ir išgauti vandenį, kurio paviršiuje labai nedaug.
Japonija ir Jungtinės Valstijos pirmadienį pareiškė, kad sieks į Mėnulį išsiųsti pirmą japonų astronautą, sąjungininkėms glaudžiau bendradarbiaujant kosminių projektų įgyvendinimo srityje.
Europos kosmoso agentūra (ESA), dėl Maskvos invazijos į Ukrainą įšaldžiusi bendrą su Rusija Marso tyrimų misiją, trečiadienį taip pat nutraukė bendradarbiavimą su rusais dėl trijų misijų į Mėnulį.
Didžiulė nauja NASA raketa ketvirtadienį pradėjo pirmąją savo kelionę į starto aikštelę, kur bus atlikta virtinė bandymų, ruošiantis ateinančią vasarą turinčiam įvykti skrydžiui į Mėnulį.
Vykstant lenktynėms pasiųsti žmones į Mėnulį ir dar toliau, Europa raginama pasirinkti: toliau mokėti už vietas erdvėlaivyje ar pagaliau paleisti savo pilotuojamą transporto priemonę.
NASA ketvirtadienį pranešė norinti tyrinėti kraterį, turintį susidaryti kovo pradžioje, kai JAV bendrovės „SpaceX“ raketos dalis, kaip prognozuojama, atsitrenks į Mėnulį.
Prieš septynerius metus paleistos ir pasibaigus misijai kosmose likusios JAV bendrovės „SpaceX“ raketos dalis kovą atsitrenks į Mėnulį, prognozuoja ekspertai.
Kinijos mokslininkai iš Mėnulio pargabentuose grunto mėginiuose aptiko vandens pėdsakų, sakoma straipsnyje, penktadienį paskelbtame mokslo žurnale „Science Advances“