Kur karantino metu vienoje erdvėje pamatyti Evaldo Janso epitafijas 10-ajam dešimtmečiui, Mykolės Ganusauskaitės peizažus, kontrastingo grotesko, netipinių būsenų prisodrintus Medos Norbutaitės tapybos darbus ir slemo entuziastą Darių Jurevičių, ne tik atliekantį savo tekstus, bet ir stovintį ant galvos? Kurioje galerijoje galėtume pasigrožėti Tado Kazakevičiaus fotografijų serija „Tai, ko nebebus“, rinktiniais Mariaus Žalneravičiaus plakatais, Romano Vilkausko fotorealistiniais natiurmortais, Andriaus Makarevičiaus tapytais „Stoties rajono pasakojimais“ ar iš arti susipažinti su scenografės Marijos Rubavičiūtės asambliažais ir instaliacijomis?
