Baltarusijos režimui kuriant kliūtis užsienio kapitalo įmonėms pasitraukti iš šalies, Lietuvos verslas ieško teisinės pagalbos, kaip išvengti tokio trukdymo.
Ekonomistai tai vadina pandemijos šleifu – daliai verslų dvejus metus išgyventi padėjo tik valstybės parama, tad grįžus į normalias vėžes, skolas grąžinti sugeba ne visi. Tarp bankrutavusių daugiausia: statybų, apgyvendinimo, transporto ir gamybos įmonės bei restoranai, praneša LNK.
Lietuvos verslas dar nepadarė daug pažangos ieškant naujų tiekėjų ir klientų, nors rudenį planuojamas ne vienas apsilankymas pas potencialias prekybos partneres Pietryčių Azijoje, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Šalies savivaldybės jau gali teikti paraiškas jų valdomų kelių, vedančių į teritorijas, kuriose kuriamos darbo vietos, projektams finansuoti. Ekonomikos ir inovacijų ministerija patvirtino sąlygas ir šiemet planuoja paskirstyti 5 mln. eurų.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė trečiadienį su Lietuvos verslo organizacijomis ir Ukrainoje dirbančio Lietuvos verslo atstovais aptars galimybes įmonėms dalyvauti Ukrainos atstatymo projektuose.
Lietuvos verslui būtina padėti diversifikuoti prekių ir paslaugų eksporto bei žaliavų importo rinkas, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Be to, jis ragina Vyriausybę užbaigti mokesčių reformą.
Lietuvos statybų verslas gali padėti atstatyti karo suniokotą Ukrainą, tačiau reikalinga valstybės parama ir garantijos, sako Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) vadovas. Aplinkos ministras sutinka, kad valstybės pagalba verslui būtina, tačiau ją vertinti dar anksti – pirmiausia reikia sulaukti aiškių finansinių mechanizmų.