lietuvos istorija

Ilgus šimtmečius Lietuvą ir Ukrainą siejo bendra istorija, todėl nenuostabu, kad Ukrainos dokumentų saugyklose yra saugomas gausus dokumentinis paveldas, menantis tiek pavienių Lietuvos žmonių gyvenimus, tiek ir mūsų šalies istoriją.

Situacija Europos Sąjungoje tampa neprognozuojama – kodėl tokios valstybės, kaip Lenkija, Vengrija, galvoja, kaip elgtis toliau? O Lietuvoje padėtis tokia pati, kaip prieš Sąjūdį, pastebi filosofas Vytautas Radžvilas. „Galite įsivaizduoti, kaip būtų pakrypęs Lietuvos likimas, jeigu iki galo būtų vadovavusi komunistinė nomenklatūra, kuri buvo įpratusi aklai klausyti Kremliaus?.. Mes juk būtume tų įvykių nešami žaisliukai. Britai, vokiečiai, prancūzai, italai – didžiulės, galingos valstybės ir tautos – jie išplauks. Priminti, kur mes esame ir kokia mūsų situacija, nereikia. Todėl dėl organizavimosi atidėlioti neįmanoma, nes tai jau yra išlikimo reikalas“, – įsitikinęs V. Radžvilas.

Neretai valstybinių švenčių metu ar įvairiuose renginiuose galime išvysti ne vieną politiką, ranką prie širdies pridėjusį, ir rimtu veidu giedantį Lietuvos tautinę giesmę. Viename posme yra žodžiai: „Iš praeities Tavo sūnūs te stiprybę semia“. Deja, gretos politikų, suprantančių šių žodžių tikrąją reikšmę, vis mažėja. Istorinę atmintį ir istorinės atminties politiką stengiamasi ištrinti arba paversti vienos ar kitos ideologijos tarnu. Beveik kaip okupacijos metais, kuomet istorija buvo perrašinėjama taip, kad būtų palanki ir draugiška okupantams.

„Važiavau kartą motociklu iš Klaipėdos į Vilnių šešias valandas, nes lijo be sustojimo. Aikštelėje, galvojau, truputį pailsėsiu, nuimsiu įtampą, išsitrauksiu cigaretę ir parūkysiu. Išsitraukiu pakelį, o jis – taip pat kiaurai šlapias. Bet tai yra tikras kelionės žavesys, motociklas leidžia „persikrauti“ – LRT.lt sako dokumentinių filmų kūrėjas, žurnalistas, radijo ir televizijos laidų vedėjas Rimas Bružas, šią vasarą su savo plieniniu žirgu besileisiantis į kelionę senąja Prūsijos siena.