Gyvename toje pačioje valstybėje, bet sociologinių apklausų analizė rodo, kad kai kurios visuomenės grupės viską vertina kur kas geriau nei kitos, į viską žiūrinčios lyg pro juodus akinius.
Nepaisant didžiausių kataklizmų, viltis dėl geresnio rytojaus kai kurių žmonių širdyse neblėsta. Tai liudija pasaulio laimės tyrimas, tiesa, jis buvo atliktas iki Rusijos karo prieš Ukrainą. Pagal šią ataskaitą, pernai laimės indekso skalėje Lietuva pakilo ir netgi pralenkė estus.
Naktį pažadintas bet kuris lietuvis be vargo galėtų įvardyti svajones, kurios labiau nei pilietybė ar bendra kalba vienija tautą: laimėti "Euroviziją", aplenkti estus (geriausiai visose srityse) ir tiesiog banaliai būti laimingiems.
Prienų rajono savivaldybė matuos savo krašto žmonių laimės indeksą – kartu su iniciatyvine grupe „Laimingas Prienų kraštas“ sieks išsiaiškinti, kaip žmonės vertina gyvenimą Prienų krašte.
Suomija antrus metus iš eilės pripažinta laimingiausia šalimi pasaulyje, o tyrėjai sako, kad ši nedidelė Šiaurės valstybė sugebėjo rasti būdą, kaip užtikrinti gyventojų gerovę, tik iš dalies priklausomą nuo ekonomikos būklės.
Kai tokia šilta ir žydinti gegužė, taip ir norisi pakalbėti apie laimę. Ne apie asmenišką, žmogišką, materialiai apčiuopiamą laimę. Tokios laimės formulę bandė išvesti daugybė filosofų, pradedant senovės graikų išminčiumi Epikūru, kuriam laimė buvo saikingai mėgautis jusliniais malonumais.
„Eurovizijos“ konkurso rezultatų laukimas, džiaugsmas už savo šalies atlikėjo sėkmę ir net liūdesys, išgyventas užėmus paskutines pozicijas, – visa tai, pasak Londono imperatoriškame universitete atlikto tyrimo, kelia visuomenės pasitenkinimo lygį ir žmonių laimės indeksą, rašoma CNN.
Neseniai Jungtinių tautų (JT) „Pasaulio laimės ataskaitoje“ Lietuva pakilo į 50 vietą. Pagal šios ataskaitos duomenis, lietuviai yra laimingesni už kaimyninės Latvijos ir Estijos gyventojus, o kai kur netgi esame pirmūnai Europoje. Ar žinome šias sritis ir ar vertiname tai, ką turime?