Šalies vadovams reiškiant užuojautą dėl rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus mirties, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tai buvo išskirtinis talentas ir vienas garsiausiai sklidusių Lietuvos žydų istorijos balsų.
Maironio lietuvių literatūros muziejaus padalinyje Salomėjos Nėries ir Bernardo Bučo namuose-muziejuje Palemone lankytojai poetės darbo kambaryje ant ąžuolinio stalo greta jos rankraščių, mašinraščių, moksleivių sąsiuvinių gali išvysti atverstą žymaus lietuvių kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslų knygą. Tai – ne atsitiktinumas.
Naujuosius metus žinoma Kauno menininkė Aistė Ramūnaitė pradeda naują kūrybos etapą ženklinančia paroda. Spalvotos lietuvių grafikos pradininkė kviečia į debiutinę tapybos ir keraminių kaukučių parodą.
Elena Asmus norėtų save vadinti menininke, nors pagrindinis jos darbas biure su dokumentais nelabai meniškas. „Menas man – atgaiva. Tik dėl jo galiu išlaisvinti savo vaizduotę ir kūrybines galias“, – kalba iš epoksidinės dervos kurianti vilnietė, ateityje sieksianti, kad menas taptų jos svarbiausiu užsiėmimu.
Pagrindinės Kauno rajono eglutės įžiebimas pirmąjį kalendorinės žiemos penktadienį bus simbolinis Kalėdų renginių startas. Šventiniu laikotarpiu pakaunė pins išties margą Kalėdų renginių pynę.
Šeštadienį Klaipėdoje, Gluosnių skersgatvyje 2AK1, duris atveria nauja kultūros erdvė – Malūno loftas. Tai kūrybinių industrijų loftas, kurį sukūrė šios srities profesionalai – Sonata ir Henrikas Žižiai.
Kiekvienas Genutės Čiučiulkienės darbas – maža pasaka, kurią ūkio dalies darbuotoja seka spalvomis ant popieriaus lapo. Genutę kūrybai įkvepia ne tik išorinis grožis.
Tarp Editos Kušleikienės kūrybos gerbėjų – daugybė kauniečių. Nenuostabu: savo feisbuko sekėjus ji nuolat džiugina nepaprasto grožio darbais. Gimžiškių kaime, Utenos rajone, gyvenanti Edita visa galva panirusi į kūrybą. Kad ir kokio rankdarbio imasi – viskas pavyksta. Tik nei auksaranke, nei menininke ji nenori būti vadinama. Kūrėja – tinkamiausias žodis daugybe talentų apdovanotai 45-erių moteriai apibūdinti.
Lietuvoje apie pusė milijonų senjorų jaučiasi vieniši ir niekam nereikalingi. Kas trečias vyresnis nei 65 metų žmogus gyvena vienas, o kai kurie seneliai neišeina iš namų ištisus metus. Psichologai pastebi, kad vienišumą išgyvenantys žmonės daug dažniau suserga depresija, jaučiasi neįdomūs ir užmiršti.
„Gamta yra didžiausias mano įkvėpimo šaltinis. Stebint joje vykstantį gyvenimą, vaizduotė pati ima kurti paslaptingiausius scenarijus“, – sako L. S. Lėtą gyvenimo būdą atradusi mergina kone kasdien lankosi netoli namų esančiame miške. Čia regėti vaizdiniai nugula Lauros kuriamose šmaikščiose iliustracijose ir kitoje kūryboje.