Per aštuonis šių metų mėnesius Latvijos uostuose perkrauta 23,202 mln. tonų krovinių – 9,7 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai, skelbia Susisiekimo ministerija.
Latvijos uostuose per šių metų septynis mėnesius perkrauta 20,575 mln. tonų krovinių – 10,2 proc. mažiau nei per tą patį 2023 metų laikotarpį, rodo Susisiekimo ministerijos paskelbti duomenys.
Rygos uostas – didžiausias pagal krovos apimtis Latvijos uostas – pranešė per septynis šių metų mėnesių perkrovęs 10,155 mln. tonų krovinių – 8,1 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai.
Per pirmąjį pusmetį Estijos uostuose perkrauta apytikriai 11,3 mln. tonų krovinių – maždaug 10 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai, rodo nacionalinės statistikos paskelbti duomenys.
Ukrainos uostuose per pirmąjį pusmetį perkrauta apytikriai 53 mln. tonų krovinių – 1,6 karto daugiau nei prieš metus, pranešė Ukrainos jūrų prekybos uostų administracija.
Krova Estijos uostuose pirmąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumenko nuo 6,3 mln. iki 5,7 mln. tonų, penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba.
Ventspilio uostas, antras pagal krovos apimtis Latvijoje, per penkis šių metų mėnesius perkrovė 3,479 mln. tonų krovinių – 29 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai, rodo Susisiekimo ministerijos paskelbti duomenys.
Nors Lietuvos uostai – Klaipėda ir Būtingės naftos terminalas – kol kas išlaiko geresnę krovą nei pernai, nėra jokios garantijos, kad ji tokia ir išliks.