Šie metai, 2024-ieji, gali tapti rekordiniai – karščiausi per visą stebėjimų istoriją. Europos Sąjungos klimato stebėsenos tarnyba įspėja: tikėtina, tai dar ne pabaiga. Daugės ir gamtos kataklizmų.
Vasarą dažnai girdime apie karščio bangų varginamus Pietų ir Vidurio Europos gyventojus. Bet karščio bangos vis dažniau užplūsta ir Lietuvą. Ne tik oro temperatūra vis viršija 30 laipsnių. Klaipėdos universiteto mokslininkų tyrimai rodo, kad ir Baltijos jūroje karščio bangos vis ilgesnės ir intensyvesnės. Nors šylantis jūros vanduo džiugina besimaudančius, anot mokslininkų, tai sukelia ir daug neigiamų pasekmių.
Klimato stebėjimo istorija rodo, kad pastarieji devyneri metai – šilčiausi mūsų Žemėje. Ištisus mėnesius visame pasaulyje fiksuojami karščio rekordai, tačiau Pasaulinė meteorologijos organizacija pažymi, kad sugrįžtantis meteorologinis reiškinys „La Nina“ turėtų sumažinti temperatūrą. Klimatologai įspėja, kad pasaulinė oro temperatūra ilgainiui ir toliau augs.
Sakoma, kad roges žiemai ruošti reikia vasarą, diskusijos apie šildymo sistemų žalinimą – ne išimtis. Europa ieško būdų, kaip pasiekti visišką neutralumą klimatui. Prie šio tikslo turėtų prisidėti ir centralizuoto šildymo dekarbonizavimas, mat ši sistema išskiria reikšmingą ES emisijų dalį.
Kuršių mariose ir uoste nemažai kritusių žuvų. Bet aplinkosaugininkai sako, kad nerimauti nereiktų. Esą žuvys dūsta dėl karščių vandenyje sumažėjus deguoniui ir dėl žydinčių dumblių išskiriamų toksinų.
Klimato viražai centrinėje ir Vakarų Europoje. Čekijoje per vieną parą ir pliaupė lietus, ir dribo sniegas. Dėl itin gausaus lietaus gatvės virto upėmis. Šiaurės Prancūzijoje po vos keliolika minučių trukusio smarkaus lietaus susidariusi purvo upė užtvindė dešimtis namų, teko evakuoti žmones.
2023-ieji buvo šilčiausi per visą istoriją. Mokslininkai skelbia, kad klimato kaitos padariniai vien Europai kainavo daugiau nei 13 mlrd. eurų. Meteorologai sako, kad vis ekstremalesnių reiškinių sulauks ir Lietuva.