Prabėgę metai Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui (KRATC) buvo kupini ambicingų projektų, įvykių ir iššūkių. Ar viskas pavyko, kaip ir kada gali keistis mokesčiai už atliekas, kalbiname KRATC direktorę Romą Budrienę.
Klaipėdos senamiestis jau daugelį metų susiduria su vizualiai nepatrauklia stumdomų konteinerių problema. Šie konteineriai, išrikiuoti palei pastatų sienas, dažnai ne tik trikdo estetinį miesto vaizdą, bet ir nėra labai patogūs naudoti.
Kokia buities atlieka yra viena iš plaučio vėžio sukėlėjų? Asbestas! Senieji šiferiniai stogai, vamzdynų šiltinimo vata – juos ardant į orą, vandenį, dirvožemį pasklinda mikroskopinės asbesto dalelės.
Šalia nebenaudojamo Kalotės sąvartyno Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) savo lėšomis pastatė 500 kilovatų galingumo saulės elektrinę, kuri jau gamina elektros energiją bendrovės reikmėms.
Koks ekologiškiausias, sveikiausias ir pigiausias žaliųjų atliekų tvarkymo būdas? Žinoma, kompostuoti savo valdose. Kai jų nereikia niekur vežti – neteršiamas oras, nenaudojamas kuras. Per metus komposto dėžėje nupjauta žolė, lapai, smulkios šakelės virsta derlingu juodžemiu, kuris puikiai tinka atnaujinti dirvą šiltnamyje, darže, vaismedžių ir vaiskrūmių, dekoratyvinių augalų sodinimui.
Kaip jau įprasta, Klaipėdoje du kartus per metus į klaipėdiečių kiemus atvyksta atliekų vežėjų mašina, kuri nemokamai iš gyventojų priima didžiąsias atliekas.
Priartėjus rugsėjui, pastebima, jog prie šiukšlių konteinerių vėl dažniau paliekama stambių gabaritų atliekų. Jų daugiau atsiranda dėl atsikraustančių studentų ar kitų asmenų, kurie nereikalingus baldus ar kitus daiktus iš naujo būsto tiesiog nuneša į kiemus ir palieka.
Ar įmanoma suorganizuoti daugiadienę šventę su daugybe renginių, šimtais tūkstančių lankytojų, kad po viso to neliktų šiukšlių kalnų, nereikalingų dekoracijų, nebūtų užteršta gamta? Kol kas atsakymas – ne, bet aplinkosaugai neabejingi žmonės ir institucijos suka galvas, kaip bent jau sumažinti masinių švenčių įtaką aplinkai.
Daugiau kaip 200 tonų maisto atliekų per tris mėnesius – tiek surinkta iš Klaipėdos miesto ir Neringos savivaldybių. Tai daug ar mažai? Ar išrūšiuotų maisto likučių kokybė tinka perdirbėjams ir kur iškeliauja Dumpių rūšiavimo ceche pūdymui paruošta žaliava? Apie tai kalbėjomės su Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) Mechaninio rūšiavimo skyriaus vadovu Tomu Kupriu.