Pasirengimas 2025-ųjų vasarį numatytam Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimui su Vakarų Europa vyksta pagal numatytą grafiką, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.
Vyriausybė trečiadienį svarstys papildytą projektų, būtinų sinchronizuoti elektros tinklus su Vakarų Europa 2025 metų vasarį, sąrašą, taip pat spręs dėl vieno jų – Lenkiją ir Lietuvą sujungsiančios „Harmony Link“ jungties sausumoje – inžinerinės infrastruktūros vystymo plano rengimo.
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad elektros tiekimo rinkoje trūksta konkurencijos, kuri leistų labiau mažinti kainas. Todėl svarstoma galimybė apjungti Baltijos šalių elektros prekybos zonas, taip siekiant padidinti konkurenciją ir patrauklumą naujiems rinkos dalyviams.
Daliai verslo ir viešųjų įstaigų ir gyventojų piktinantis, kad įsirengus saules elektrines joms tenka papildomai investuoti į jų prijungimą prie elektros tinklų, energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad valstybė skirstomojo tinklo galios didinimui, ten, kur jos trūksta, numato skirti 82 mln. eurų investicijų.
Briuselyje antradienį vykstant Europos Sąjungos (ES) energetikos tarybai, Europos Komisija (EK), Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija pasirašė politinę deklaraciją dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų Europa iki 2025 metų vasario.
Antradienį Europos Sąjungos (ES) Transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos posėdyje Briuselyje už energetiką atsakingi Bendrijos ministrai sieks pratęsti pernai gruodį patvirtintų energetikos krizei suvaldyti skirtų priemonių, tarp jų ir viršutinės dujų kainos ribos, galiojimą.
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis sako, kad iki 2030 metų į tinklų infrastruktūrą bendrovė ketina investuoti daugiau nei 2 mlrd. eurų, o iki 2050-ųjų – daugiau nei 8 mlrd. eurų.
Rengiantis Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais 2025 m. vasarį, Telšiuose ir Alytuje pradėti montuoti vieni svarbiausių sinchronizacijos įrenginių – sinchroniniai kompensatoriai. Jie padeda stabilizuoti elektros sistemos dažnį ir padidina tinklo dinaminį stabilumą: sumažina įtampos kryčius trumpųjų jungimų metu, užtikrina inerciją, kompensuoja reaktyviąją galią.
Telšių ir Alytaus transformatorių pastotes pasiekę milžiniški sinchroniniai kompensatoriai yra kertiniai 2025 metų pradžioje numatytos Baltijos šalių elektros tinklų su kontinentine Europa sinchronizacijos projektai, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.