Baltijos šalių elektros tinklus kitų metų vasarį sinchronizavus su Vakarų Europa, iki 2026 metų pradžios planuojama pertvarkyti elektros jungtį su Lenkija „LitPol Link“, atjungiant joje esantį nuolatinės srovės keitiklį.
Rusijai ir Baltarusijai jau daugiau nei vienerius metus nevykdant bendros su Baltijos šalimis elektros sistemos sutarties (BRELL), ji jau kurį laiką buvo „mirusi“, sako Lietuvos elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.
Vyriausybė trečiadienį spręs, ar pradėti rengti ypatingos valstybinės svarbos projektu pripažinto Lietuvos šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo inžinerinės infrastruktūros vystymo planą.
Sparti tvarios energetikos plėtra Europos Sąjungoje (ES) vis dažniau susiduria su tam nepritaikytų elektros tinklų problemomis. Tai gali būti ir tinklo perkrovos, kai įsijungia per daug saulės elektrinių, ir elektros trūkumas, kai įsijungia daugybė namų šildymui naujai pastatytų šilumos siurblių.
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė.
Už energetiką atsakingi Latvijos ir Estijos politikai bei pareigūnai tikina, kad šalys pasiruošusios elektros tinklų sinchronizavimui su vakarų Europa iki 2025-ųjų vasario, tačiau, pasak Estijos atstovo, Rusijai pranešus, kad sutartis nebus pratęsta ir kad Baltijos šalys atsitrauks iš BRELL žiedo, tai gali sukelti tam tikrų Maskvos reakcijų.
Už energetiką atsakingi Latvijos ir Estijos politikai bei pareigūnai tikina, kad iki 2025-ųjų vasario šalys bus pasiruošusios elektros tinklų sinchronizavimui su Vakarų Europa.
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad iki 2034-ųjų planuojamas užbaigti Lietuvos šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimas būtų pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu.