Lietuvos lenktynininkams pasaulio ralio-reidų čempionato antras etapas Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) buvo dosnus trofėjų, o skambiausią pergalę šventė Rokas Baciuška.
Draugystė nepaiso sienų, kalbos ir atstumų barjerų. Tai dar kartą įrodė vakar, sausio 4-ąją, Saudo Arabijos dykumoje užfiksuota akimirka, kurioje vietiniai gyventojai, su Lietuvos trispalve ir Saudo Arabijos vėliavomis rankose, siuntė šilčiausius linkėjimus vienam iš Lietuviškų ekipažų.
Paslaptingas metalinis obeliskas, pastebėtas atokioje dykumoje JAV vakaruose, pakurstė NSO stebėtojų, sąmokslo teorijų skleidėjų ir Stanley Kubricko gerbėjų vaizduotę visame pasaulyje.
Maždaug trečdalis Žemės sausumo ploto yra dykumos. 20 proc. iš jų yra smėlėtos, o likusios yra padengtos sniegu ir ledu, akmenimis, moliu ir taip toliau. Dykumos apibrėžiamos kaip teritorijos, kuriose krituliai yra itin reti, o ir paviršinio vandens beveik nėra. Tai kaip gali būti, kad daugiau žmonių dykumose miršta paskendę, o ne dehidratavę?
Štai taip atrodo paskutinis dyzelinių „Volkswagen“ automobilių prieglobstis. Kaitrių saulės spindulių išdegintoje Kalifornijos dykumoje padėtas taškas po garsiojo skandalo, kainavusio šiam vokiečių koncernui reputaciją. Besidriekiančios automobilių eilės – tai ne itin malonios istorijos atspindys.
Peru buvo apgadinti senoviniai Naskos piešiniai – vienas vairuotojas netyčia sunkvežimiu įvažiavo į šią trapią archeologijos vietovę dykumoje, antradienį pranešė pareigūnai.
Dubajaus, aukso ir didybės miesto, moto – „nieko nėra neįmanomo“. Tuo spėjo įsitikinti ir „Baltic Tours“ kūrybinė komanda, Gabrielė ir Guoda, nutarusios pačios išbandyti vieną populiariausių egzotinių maršrutų.
Net jei savo akimis nesate pabuvoję dykumoje, be abejo, esate skaitę ar matę jos didybę ir grėsmingumą kokiame veiksmo arba dokumentiniame filme. Pagalvoję apie tokius gamtos darinius, dažniausiai pirmieji į galvą šaunantys žodžiai – troškulys, karštis ir mirtis.
Sauso ir karšto klimato dykumos dengia apie 20 mln. km² žemės paviršiaus. Iš pirmo žvilgsnio dykuma tėra plynė, nieko verta žemė. Sunku ir sugalvoti, ar apskritai ką nors naudingoje joje galima nuveikti. Tačiau Vokietijos išradėjui Markusui Kayseriui atrodo kitaip.
Lietuvos oreiviai Romualdas Bakanauskas ir Tomas Katinas neseniai grįžo iš egzotiškosios Šiaurės Afrikos – mūsiškiai virš Tuniso skraidė oro balionais. Lietuviai pasakoja, kad įspūdį paliko tiek neįprastas peizažas skrendant, tiek didelė atskirtis tarp miestų ar netikėtos „Žvaigždžių karų“ dekoracijos dykumoje.