Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad sudarant kitų metų biudžetą turi būti atsižvelgta į europines fiskalinės drausmės taisykles – biudžeto deficitas neturi peržengti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ribos.
Lietuvos biudžeto pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkis, skelbia Eurostatas.
Lietuvos biudžeto deficitas 2023 metais turėtų siekti 2,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – 2,7 procentinio punkto mažiau negu numatytas biudžete (4,9 proc.). Tai nurodoma Lietuvos stabilumo šių metų programoje, kuriai trečiadienį pritarė Vyriausybė.
Lietuvos biudžeto deficitas praėjusiais metais siekė 0,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkis, skelbia Eurostatas.
Seimui antradienį nubalsavus už pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos maitinimo įstaigoms pratęsimą vieneriems metams, 2023 metų valstybės biudžeto pajamos turėtų sumažėti beveik 60 mln. eurų ir siekti 15,544 mlrd. eurų, o jo deficitas išaugtų irgi 60 mln. eurų iki beveik 3,088 mlrd. eurų.
2023 metų valstybės biudžeto projekte numatytas 4,9 proc. deficitas yra netoli pavojingos ribos, kai gali brangti skolinimasis tarptautinėse rinkose, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.
Vykdydama fiskalinės institucijos funkcijas, Valstybės kontrolė atliko 2022 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo patikslinto įstatymo projekto vertinimą ir pateikė Seimui savo išvadą.
Biudžeto deficitas šiemet augs ir sieks 4,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anksčiau buvo numatyta, kad deficitas sieks 3,3 proc.
Seimo opozicinių frakcijų atstovams nuogąstaujant, kad dėl Vyriausybės siūlomo antiinfliacinių priemonių paketo augsiančios biudžeto išlaidos nebus padengiamos ilgalaikiais pajamų šaltiniais, ekonomistai tikina – pagrindo nerimauti nėra. Ekspertai pažymi, kad Lietuvos galimybės skolintis finansų rinkose yra itin geros, o imtis veiksmų, siekiant sušvelninti kainų augimo padarinius, taip pat būtina.
Praėjusių metų pabaigoje valstybės biudžeto svarstymai kėlė aistras Seime, o opozicijos atstovai negailėjo kritikos dėl augančio deficito. Tačiau Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, atmosfera Seime pasikeitė. Parlamentarai sutaria, kad finansavimas krašto apsaugai gali būti didinamas sparčiau, o tai, kad valstybės išlaidos numatomas pajamas viršytų dar labiau – Kremliaus agresijos kontekste nėra didelė problema.