Lietuvos bankas (LB) pagerino rugsėjį skelbtą prognozę – anot jo, šių metų šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,4 proc. Rugsėjį LB prognozavo, kad ekonomika augs 2,2 proc.
Oficialus nedarbas gruodžio pradžioje Lietuvoje siekė 8,7 proc. ir buvo 0,3 procentinio punkto didesnis nei prieš mėnesį ir 4,8 proc. didesnis nei prieš metus.
Trečiadienį Trišalė taryba sutarė Užimtumo tarnybai skirti lėšų iš Garantinio fondo, taip leidžiant finansuoti aktyvios darbo rinko politikos priemones. Nors socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas bei Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė siūlė, kad lėšos būtų skirtos kelioms priemonėms, nuspręsta jas naudoti tik perkvalifikavimui.
Lietuvos darbdaviai sunerimę. Tarp bedarbių daugėja piktnaudžiavimo atvejų. Iš darbo išėję žmonės randa įvairiausių būdų, kaip išmoką gauti kuo ilgiau, o gavę darbo pasiūlymą jo atsisako. Dėl to kitų metų išmokų biudžete jau susidarė milijoninis deficitas. Klausimą ministerija žada kelti į Vyriausybę ir Seimą.
Vyriausybė nepritaria idėjai bedarbiams priskirti ir individualių įmonių bei mažųjų bendrijų, kurioms yra inicijuotas likvidavimas, savininkus ir narius.
Nors uostamiestyje nedarbo lygis yra šiek tiek sumažėjęs, administravimo ir aptarnavimo srityse vis dar trūksta darbuotojų. Darbdavių akys krypsta į studentus ir moksleivius. Tačiau specialistai pabrėžia, jog mokslus ir darbą suderinti pavyksta ne visiems.
Nors per metus vidutinis atlyginimas Lietuvoje ūgtelėjo maždaug dešimtadaliu ir jau viršija 1300 eurų į rankas, nerimą kelia didėjantis nedarbo lygis. Per metus bedarbių gretas papildė apie 5 tūkst. gyventojų, o iš viso nedarbo išmokas gauna beveik 80 tūkst. gyventojų.
Uostamiestyje pernai užregistravo beveik 21 tūkst. miestiečių, ieškančių darbo, tačiau iki šios dienos bedarbių sumažėjo kone perpus. Moterys darbinosi į paslaugų, administravimo darbo vietas, o vyrų grupėje dominavo pramoninių paslaugų sektorius.
Registruotas nedarbas Lietuvoje vasarį išliko toks pat, kaip sausį ir siekė 9,3 procento. Ir darbuotojų poreikis, ir įdarbinimo lygis išliko panašūs, tačiau po ilgos pertraukos fiksuotas darbo paklausos augimas.