baliniai vėžliai

„Neatmenamais laikais, kai girių šalyje telkšojo neaprėpiamos balos, raistai ir pelkės, balų vėžlių buvo baisi galybė. Rytais jie, būdavo, susišūkauja, suplaukia į vėžlių susirinkimą, aptaria reikalus ir vėl išsiskirsto. Bet metams slenkant balos seko, pelkes, raistus žmonės nusausino. Ėmė nykti ir balų vėžlių giminė. Jau tik kur ne kur, kokioje nuošalioje balelėje ar uždumblėjusioje ežero įlankoj, vėžlys begyveno“, – gana vaizdžiai šių dienų realybę nupiešė lietuvių literatūrinių sakmių autorius Leonardas Gutauskas savo pasakų knygoje „Geležinė varlė“.