Gamtininkai antrąjį balandžio savaitgalį kviečia praleisti paukščių rojumi tituluojamoje Nemuno deltoje – patirti įspūdingą pavasarinę paukščių migraciją, gėrėtis tūkstantiniais paukščių būriais ir užburiančiu jų klegesiu.
Viena gražiausių, kaskart iš naujo atrandamų Lietuvos vietų – Nemuno deltos regioninis parkas. Tai itin jautri ir griežtai saugoma gamtinė teritorija. Ilgesniais savaitgaliais ar per vasaros atostogas čia suvažiuoja tie, kam didieji pajūrio kurortai gerokai įgrisę. Laukinė gamta, daugybė vietų, kur gali jaustis nematomas ir netrukdomas. Nebent aplinkos apsaugos inspektorių, kurie čia, didžiausios Lietuvos salos pakrantėse ir užutėkiuose, nuolat reidus vykdo.
Milijoną eurų atsiėjusi elektroninė žvejybos leidimų išdavimo sistema iki šiol sukasi lyg surūdijęs ratas. Paaiškėjo, kad nuo metų pradžios žvejams turėjo būti sudaryta galimybė pasirinkti valandų tikslumu galiosiančią žvejo kortelę. Tačiau aplinkosaugininkai apie tai pamiršo – sistema vis dar tobulinama.
Nemuno deltos regioniniame parke yra unikali neapsakomo grožio vieta, kurioje prieglobstį randa beveik keturios dešimtys saugomų rūšių augalų, gyvūnų, paukščių bei vabzdžių. Tai – Aukštumalos aukštapelkė.
Nemuno deltos regioniniame parke ornitologai stebėjo didžiųjų apuokų jauniklių gyvenimą. Specialistai apžiūrėjo šiuo metu lizdus jau palikusius mažylius.
Pažvejoti pamaryje sumaniusi trijų vaikų mama sulaukė ne tik įspūdingos baudos, – nė vienos žuvies nepagavusi moteris atsidūrė dar ir teisme. Vieni gamtos sergėtojai pripažįsta, kad sugriežtintomis baudomis buvo perlenkta lazda, o kiti stropiai išrašinėja protokolus, nekreipdami dėmesio į jokius argumentus.
Lietuvoje nepamatuotai džiaugiamasi sėkmingai eksportuojamomis durpėmis, naujienų tinklalapiui LRT.lt sako ekologas, Nemuno deltos regioninio parko direkcijos vyr. specialistas Robertas Kubilius. „Durpė formuojasi kelis tūkstančius metų, o mes ją išeksploatuojame – per šimtą. Dar mūsų amžiuje jai atsistatyti jokios galimybės nebebus“, – nuogąstauja R. Kubilius.
Ar tikrai atkuriame tai, kas sunaikinama?
Durpių įmonių asociacijos „Lietuviškos durpės“ prezidentas Giedrius Kavaliauskas tikina, kad durpių Lietuvai užteks tikrai ilgam, nes šiandien gavybos ir nau
Dėl šylančio klimato per 50 metų Baltijos jūros vandens lygis pakilo 15 cm. Tai, pasak ekspertų, atneša vis stipresnes audras ir lemia Lietuvos pajūrio juostos siaurėjimą.
Nors mokslininkai nesutaria, kiek tiksliai vandens lygis dar kils, tačiau neabejojama, kad dėl Lietuvos geografinės padėties nesijausime saugiai. „Vandens lygio kilimą daugiausiai pajusime pietrytinėje Baltijos jūros dalyje“, – teigia Klaipėdos universiteto docentė I. Dailidienė.
Klimatui šylant pamažu tirpsta milžiniški Antarktidos ledynai. Mokslininkams šis faktas kelia nerimą, nes ledynų t
Stebėdami sausumos plotų Nemuno deltoje pokyčius, geologai teigia, jog jei dabartinės tendencijos nesikeis, po 50 metų delta gali būti užlieta.
Tokios išvados daromos Vilniaus universiteto Geologijos ir geografijos instituto mokslininkams Donatui Pupieniui, Gintautui Žilinskui bei Dariui Jarmalavičiui kartu su Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) specialistais atlikus Nemuno deltos šiaurinės dalies pokyčių analizę, paremtą kartografiniais 1910-2005 metų duomenimis, skelbia LGT.
Geologai pastebi, jog pirmojoje XX amžiaus pusėje sausuma intensyviausiai skverbėsi į Kuršių mar