Pavojingas politinis metas

Šiandien, kalbant apie pirmąją Jūros šventę 1934-ųjų rugpjūčio 12 dieną, kuri tuokart vadinta Jūros diena, mažai kur akcentuojamas politinis šios šventės momentas.

Antilietuviškas judėjimas Klaipėdos krašte itin suaktyvėjo po A. Hitlerio atėjimo į valdžią Vokietijoje.

Tad tuo metu Klaipėdoje įžūliai galvas kėlė nacių smogikai, imituojantys savo kolegas iš Trečiojo reicho.

Siekiant suvaldyti situaciją, 1934 m. vasarį buvo suimti CSA („Christlich Sozialistische Arbeitsgemeinschaft des Memelgebiets“) ir SOVOG („Sozialistische Volksgemeinschaft“) nacių partijų vadai Klaipėdoje, tų partijų veikla sustabdyta, ypač pronacistiškai nusiteikusių seimelio narių įgaliojimai įšaldyti, birželio pabaigoje paleista Ottomaro Schreiberio direktorija.

Liepos pradžioje atleistas Klaipėdos apygardos teismo direktorius, o Klaipėdos vyriausiuoju burmistru paskirtas Lietuvai lojalus Erdmonas Simonaitis.

Kitaip tariant, krašte politinė įtampa buvo milžiniška, jame aktyviai siautė nacių įtakos agentai, tad Lietuvos Respublikai skubiai reikėjo parodyti, kad visa šalis yra išvien su Klaipėdos kraštu, o kraštas yra ir bus lietuviškas.

Tik visa tai reikėjo padaryti subtiliai, neapsunkinant situacijos, geriausiai, panaudojant minkštąją galią.

Labiausiai tam tiko visuotinis renginys – šventė, į kurią būtų galima įtraukti kone visą Lietuvą.

Jūros dienos idėja buvo idealiausias variantas. Tereikėjo viską gerai sustyguoti.

„Dalyvaus Valstybės Prezidentas“

Šiandien sunku pasakyti, kas buvo tos pirmosios Jūros dienos idėjos architektas, tačiau akivaizdu, jog tai buvo daroma aukščiausiu valstybiniu lygiu.

Į šventės garsinimą aktyviai įsiliejo to meto oficiozas, dienraštis „Lietuvos aidas“.

Pirmasis pranešimas apie Jūros dieną jame pasirodė 1934 m. rugpjūčio 2 d.

Kaune įkurto Vyriausiojo jūros dienos komiteto pirmininkas inžinierius Zenonas Bačelis bei generalinis sekretorius dr. Grigas Valančius „Lietuvos aide“ paskelbė pirmąjį spaudos pranešimą – „Jūros dienos iškilmėse dalyvaus Valstybės Prezidentas“.

„Papildomai pranešama, kad „Jūros dienos“ iškilmėse Klaipėdoje VIII.12 d. maloniai sutiko dalyvauti ir kalbą pasakyti Valstybės Prezidentas Antanas Smetona“, – rašoma pranešime.

Rugpjūčio 8 dieną „Lietuvos aidas“ išspausdino didelės apimties publikaciją „Mūsų pajūris turi būti apgyventas, kad svetimi smėlys jo neužpiltų“, kurią šiandien galėtume vadinti tautiškai propagandinio turinio.

Publikacijos autorius, beje, nenurodytas.

Šio straipsnio paantraštė bylojo „Jūros diena Klaipėdoje prilygsta kitoms mūsų tautiškoms šventėms. Mes atbundame mūsų jūrai, auklėjančiai tautos drąsą, ištvermę ir pasiryžimą“.

Visa tai rodo, kokią reikšmę teikė šiam renginiui aukščiausioji Lietuvos valdžia.

Išjudinti lietuvius aplankyti Klaipėdą ir pajūrį tąkart tikrai pavyko.

Bet galite įsivaizduoti, koks malonus jausmas mane apima, kai matai, jog šis darbas nenuėjo niekais.

Visuotinis ažiotažas

Kitą dieną tame pačiame „Lietuvos aide“ pranešta, kad į Jūros dieną vykti užsiregistravo tūkstančiai žmonių.

„Iki šios dienos gautomis iš geležinkelių stočių žiniomis, jau yra įsiregistravusių stotyse organizuotai vykti į Jūros dieną Klaipėdoje apie 22 tūkst. žmonių. Tačiau tai dar ne galutinis vykstančiųjų skaičius, nes apie 30 stočių dar nesuteikė apie įsiregistravusiuosius žinių“, – rašė „Lietuvos aidas“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta – A. D.).

Buvo prognozuojama, kad norinčiųjų važiuoti į šventę vien traukiniais bus iki 30 tūkst. Be to, kelionės buvo organizuojamos autobusais bei garlaiviais.

„Vykstantiems į Jūros dieną geležinkeliais pervežti numatoma paskirti apie 16 papildomų traukinių. Iš Kauno greičiausiai eis 3–4 specialūs papildomi traukiniai, o, be to, dar bus keli sudaryti iš artimesnių stočių atvykusių mažesnio sąstato traukinių“, – buvo rašoma „Lietuvos aide“.

Didžioji dalis nusiteikusių vykti į Klaipėdą niekada nebuvo matę jūros, todėl noriai registravosi į šventę specialiai kursuojančiais traukiniais iš visos Lietuvos.

Kelionė traukiniu tuomet trukdavo nuo devynių iki vienuolikos valandų.

O štai baidarininkai iš Kauno į Jūros dieną Klaipėdoje nusprendė plaukti baidarėmis.

Jie iškilmingai išlydėti likus penkioms dienos iki šventės uostamiestyje.

„Visi vykstantieji į Jūros Dieną baidarininkai vakar 15 val. organizuotai su irklais, papuoštais vėliavėlėmis, atžygiavo į Karo muziejaus sodelį prie žuvusiųjų dėl Lietuvos laisvės paminklo. Čia jie nusilenkė prieš žuvusius dėl Lietuvos laisvės ir padėjo prie paminklo gėlių ir vėliavėlę su užrašu apie pirmąją Jūros dieną ir plaukimą iš Kauno į Klaipėdą. Ekskursijos vadovas prof. Kolupaila savo kalboje nušvietė jūros ir Jūros dienos reikšmę“, – rašė „Lietuvos aidas“.

Kitomis dienomis šalies oficioze pasirodė ne viena žinutė apie Jūros dieną, tarp jų ir apie masines spūstis provincijose bei pačiame Kaune dėl registravimosi kelionei į Klaipėdą.

„Charakteringa, kad daugelis žmonių, dabar važiuojančių į Jūros dieną, bus dar pirmą kartą patekę Klaipėdon. Yra nemaža ir tokių, kurie savo amžiuje nėra matę jūros. Iš viso ko galima spręsti, kad šeštadienį, ypač sekmadienį, Kaunas žymiai pratuštės“, – rašė dienraštis „Lietuvos aidas“.

Kaip priimti svečius?

Manoma, kad pirmoji Jūros šventė į Klaipėdą sukvietė daugiau nei 60 tūkst. žmonių iš visos Lietuvos.

Miesto laukė nemenkas iššūkis, kaip priimti visus svečius, juos apnakvindinti ir pamaitinti.

Teigiama, kad renginio organizacija buvusi itin puiki.

Keliautojus šventės rengėjai pasitiko jau stotyje, dalį jų aprūpino apgyvendinimu viešosiose įstaigose (svečius apnakvindino 17 fabrikų, 2 mokyklos ir 2 privatūs namai).

Šalies oficioze paskelbta, jog visi turėtų kur pernakvoti, daugelyje vietų įrengtos palapinės, nes manyta, kad mokyklų, kareivinių ir privačių butų patalpų neužteks.

Skelbta, kad miesto viešbučiuose jau prieš kelias dienas visos vietos buvo užimtos.

Jūros dienos metu Klaipėdoje visoms miesto parduotuvėms buvo leista prekiauti iki 9 val. vakaro, kioskams – iki vidurnakčio, o restoranams ir aludėms – iki 3 val. ryto.

„Visos maitinimo įmonės: valgyklos, kepyklos, restoranai suregistruoti ir paskelbti informacinėje knygelėje, atvykusieji iš jos sužinos, kur gali pavalgyti ir kiek kaštuoja. Be to, Lietuvos Eksportas trijose vietose įrengė palapines, kuriose bus pigiai parduodamas maistas ir nesvaigūs gėrimai“, – informavo „Lietuvos aidas“.

Taip pat numatyti 8 vadinamieji sanitarijos arba medicinos punktai, kur prireikus visi galėjo gauti pirmąją medicinos pagalbą.

Sanitariniai punktai buvo geležinkelio stotyje, ties švyturiu, uosto ambulatorijoje, Raudonojo Kryžiaus ligoninėje, uosto muitinėje, Smiltynėje prie Kurhauzo ir prie jūros, be to, ir mariose plūduriavo vienas laivas sanitariniams reikalams.

„Raudonasis Kryžius atkomandiruoja iš Kauno „Jūros dienos“ sanitarijos reikalams 7 gydytojus kandidatus ir 15 sesučių. Be to, duoda vieną sanitarinį autobusą ir šiaip susisiekimui automobilį. Pasienio policijos vadas duoda laivą sanitarijos reikalams. Raudonasis Kryžius savo ligoninėje Klaipėdoje, be to, dar rezervuoja 24 lovas sunkiems ligonims. 30 skautų yra pažadėję padėti sanitarijos reikalais“, – rašė „Lietuvos aidas“.

Budėjimo režimu dirbo ir miesto ugniagesiai. Žmonių buvo prašoma ypač atsargiai elgtis su ugnimi miškuose.

Darbas nenuėjo veltui

Svečiams Jūros dieną buvo parengta grandiozinė programa, ekskursantai buvo pasitinkami geležinkelio stotyje ir prieplaukoje.

Paskui iki vidurdienio jie lankėsi pajūryje, plaukiojo laivais jūroje ir mariose, apžiūrėjo miestą ir jo apylinkes, vėliau vyko pamaldos.

„20 val. organizuota visų šventės dalyvių eisena su fakelais, gyvais paveikslais ir kit. iš kapinių per miestą (Prezidento Smetonos alėja, Liepojos gatve, Palangos gatve, Luizės gatve, Biržos tiltu, Laukininkų gatve, Turgaus gatve, Turgaus aikšte, Karolio tiltu, Malkų gatve). Eisena sustoja 15 min. prie gubernatūros“, – taip atrodė pirmos šventės dienos programos epizodas.

Dar tą patį vakarą vyko vandens karnavalas ir fejerverkai uosto akvatorijoje ties Smiltyne.

Kitą dieną – sportinės varžybos ir oficialios iškilmės, kurių metu kabėjo oficialūs asmenys ir paskui beveik visoje to meto šalies spaudoje buvo cituojamas prezidentas A. Smetona.

„Tas gausingas suvažiavimas iš visos Lietuvos nėra tik smalsumas pamatyti jūrą, bet yra didžiausiasis pasiryžimas dirbti ir taip gyventi, kad visa Lietuva mokėtų įsigalėti jūroje. Mūsų jūra, mes jos niekam ir niekuomet neatiduosime. Toks mūsų pažadas turi būti tesėtas. Jūros diena teprimena tatai visiems“, – per pirmąją Jūros šventę prieš 91 metus kalbėjo tuometis šalies vadovas.

Jūros diena, panašu, labai pradžiugino ir krašto lietuvybės puoselėtojus, kurie su skausmu žiūrėjo į kylančias antilietuviškas nuotaikas Klaipėdoje, tad ši šventė neabejotinai turėjo didelį poveikį bendroms krašto nuotaikoms.

„Pradėjom žadinti tautą iš miego keli žmonės. Kaip ir kiekviena pradžia, ir šio darbo pradžia buvo sunki. Bet galite įsivaizduoti, koks malonus jausmas mane apima, kai matai, jog šis darbas nenuėjo niekais“, – pirmosios Jūros šventės dalyviams kalbėjo tautinis krašto patriarchas Martynas Jankus.