Kai šią savaitę Kultūros ministerija paskelbė konkurso "Lietuvos kultūros sostinė" rezultatus, nustebau ir šiek tiek nusiminiau. Priminsiu, apie ką kalbu. Nuo 2010 m. (ką tik baigėsi analogiškas europinis renginys Vilniuje) Lietuvoje išrenkamos vietinės kultūros sostinės. Jomis jau pabuvojo Ramygala, Šilutė, Anykščiai, Palanga, Panevėžys. Šiemet renginius organizuoja Žagarė, kitais metais – Telšiai. Dabartinio konkurso sąlygos dėl jame dalyvaujančių savivaldybių prašymų buvo pakeistos: išrinktos sostinės trims metams į priekį, suteikiant galimybę miestams šventei pasiruošti geriau.
Sudalyvauti varžybose nusprendė dešimt savivaldybių, o laimėjo Klaipėda, kuri Lietuvos kultūros sostine taps 2017 m., Marijampolė (2018 m.) ir Kauną įveikęs Rokiškis (2019 m.). Perskaitęs naujieną nustebau, kad du Lietuvos didmiesčiai nusprendė rungtis vietinėje lygoje, nors artėja svarbus tarptautinis iššūkis, ir nusiminiau, nes, nusprendęs rašyti apie artėjančius kultūrinius iššūkius, kaip galimus pavyzdžius pasirinkau Kauną, Klaipėdą ir Rokiškį. Dabar temą teko perrašyti. Nežymiai – ji tebelieka aktuali.
2016-aisiais, vasarop, Briuselyje bus pradėtos svarstyti Lietuvos miestų, ketinančių 2023-iaisiais tapti Europos kultūros sostine (kartu su Liuksemburgu) paraiškos. Tai reiškia, kad jau greitai visoms savivaldybėms bus priminta – laikas kurti koncepcijas, skaityti sąlygas, gludinti idėjas ir laukti palankaus Europos Komisijos ekspertų sprendimo. Laimėtojas gaus neblogą finansinį paskatinimą (visos Europos kultūros sostinės gauna Melinos Mercouri premiją – 1,5 mln. eurų) ir, svarbiausia, realią galimybę smarkiai pagerinti miestiečių gyvenimo kokybę.
Akivaizdu, kad realiausiais kandidatais titului gauti tampa Kaunas (Kaunas – Europos kultūros sostinė, KEKS) ir Klaipėda (antras KEKS'as). Abu miestai turi seną, neblogai veikiančią kultūros infrastruktūrą, kultūros vartotojų, organizacinių pajėgumų ir lobistinių raumenų. Šis akivaizdumas tampa miglotesnis susipažinus su keliais atrankos kriterijais. Vienas jų be interpretacijų praneša, kad Europos kultūros sostine gali tapti bet kokio dydžio miestas – jomis buvo ir milijoniniai megapoliai, ir miesteliai su keliolika tūkstančių gyventojų, todėl į sostinės vardą gali puikiausiai pretenduoti daugybė Lietuvos mažesnių miestų, su Rokiškiu (REKS), be abejo, imtinai.
Kitas kriterijus KEKS'ų pranašumus anuliuoja galutinai, nes miestams vardas nesuteikiamas dėl jų kultūros paveldo ar jau egzistuojančio kultūrinio gyvenimo. Šie dalykai gali tapti paraiškos baze, bet ne koncepcija. Dar daugiau – ekspertai vertina tik specifines programas, atsirasiančias šalia (arba – virš) įprasto kultūrinio aktyvumo. Taigi abiem KEKS'ams, o ir BEKS'ui (Birštonas) neverta savo koziriais vadinti džiazo festivalių, DEKS'ui (Druskininkai) – Grūto parko, o Anykščiams (abreviatūros nerašau, nes ji su pirma balse skamba neįdomiai) – siaurojo geležinkelio muziejaus.
Dar du kriterijai gali nuliūdinti ir KEKS'us, ir, sakykim, DEKS'ą: orientacija į turizmą mažina galimybes gauti sostinės vardą. Žinoma, daugelis buvusių kultūros sostinių jaučia turizmo srautų padidėjimą, bet sostinių programos steigėjai pagrindiniu vardo naudos gavėju vadina miesto gyventojus, jiems ir turi būti pritaikyta konkursinė koncepcija. Briuselio ekspertams jokio įspūdžio nepadarys ir renginių gausa ar finansavimo dydis. Priešingai – kandidatams primygtinai rekomenduojama planuoti realius, gyventojų neerzinančius biudžetus.
Ekspertams taip pat teks įrodyti, kad numatyti veiksmai nebus vienkartiniai, o funkcionuos, miestiečius džiugins ir pasibaigus šventei. Kaip geri pavyzdžiai vis paminimos ir Vilniaus (VEKS) sėkmės istorijos – mieste teberengiama 2009 m. pradėta Gatvės muzikos diena, Kultūros naktis ir šiuolaikinio meno mugė "ArtVilnius".
Visa tai įvertinus, Klaipėdos projektas, laimėjęs Lietuvos kultūros sostinės vardą, galėtų tapti idealia europine paraiška. Klaipėdiečiai nusprendė 2017 m. įdiegti miestiečio – kultūros vartotojo – kortelės sistemą, skirtą didžiausią socialinę atskirtį patiriantiems žmonėms. "Kortelės turėtojas ne tik gaus informaciją apie vykstančius renginius, bet ir turės galimybę nemokamai arba su nuolaidomis naudotis muziejų ir kitų kultūros įstaigų paslaugomis, viešuoju transportu, mašinų aikštelėmis Senamiestyje", rašoma Kultūros ministerijos pranešime. Šioje iniciatyvoje yra visi būtini elementai – realus bei pragmatiškas biudžetas, socialinės atskirties mažinimas per kultūrą, jos vartojimo skatinimas ir net Senamiesčio regeneracija.
Na, bet 2022-aisiais visa tai taps normalia kultūros praktika, ir Klaipėdai, jei ji norės tapti KEKS'u, teks ilgai neatidėliojant sugalvoti ką nors nauja. Kaip ir Kaunui, Rokiškiui ir visiems kitiems šauniems miestams.
Naujausi komentarai